Kaltina viską, tik ne gamtą
Viena „Facebook“ vartotoja iš Lietuvos birželio 29 d. pasidalijo beveik pusės minutės vaizdo įrašu, kuriame neįvardytas vyras stovi prie salotomis užsodinto lauko.
Pritūpęs jis parodo, kad daržovių lapai ne šiaip apšerkšniję, bet ir paveikti šalčio – pasidarę stangrūs, laužomi lyg traškučiai, tad vargiai tinkami maistui.
Įrašą paskelbusi internautė pridėjo vos vieną žodį: „Žiauru“, tačiau komentatoriai leidosi ieškoti situacijos priežasčių.
„Badas ateina“, „Daro dirbtinį badą. Jungtinę Karalystę degina saulė, Lietuvoje šalta, Portugalija, Ispanija kaista, kad toliau?“, „Mums irgi davė pasidžiaugti sutrumpinta, iškrypusia vasara“, – svarstė ir pyko vieni.
Kiti tvirtino, neva tai – vadinamųjų chemtreilų darbas, aiškino, kad „Airija praktiškai be saulės, chemtrailina net naktimis, visi žmonės su alerginėmis problemomis“.
„Agenda (Darbotvarkė – red. past.) 2030, Europos ekonomikos forumas (greičiausiai turimas omeny Davoso – Pasaulio ekonomikos forumas – red. past.) – ir jų šūkis „nieko neturėsi ir būsi laimingas". Viskas link to ir eina. Kaip žmonės dar nesupranta, kad orus kontroliuoja, o jau nebe gamtos natūralūs reiškiniai vyksta. HAAPR sistema“, – aiškino viena internautė.
Kitas retoriškai klausė apie tą patį: „PriHarpino?“ (čia turima omeny JAV finansuojama kosmoso tyrimų programa HAARP).
Turi ir tropikų, ir sniego
Atvirkštinė vaizdo paieška padeda išsiaiškinti, kad tas pats vaizdo įrašas prieš kelias dienas buvo paskelbtas vienoje „TikTok“ paskyroje. „Šalnos rezultatai ant aisbergo salotų“, – paaiškinta, kas matyti, dar nurodyta, kad filmuota birželio 24 d. Klipas jau peržiūrėtas daugiau nei pusę milijono kartų.
Toje pačioje paskyroje publikuojama ir daugiau įrašų su šalnos padariniais. Beje, anksčiau „TikTok“ vartotojas buvo paskelbęs ne vieną vaizdo įrašą iš, panašu, tų pačių laukų. Klipuose matyti žaliuojantys kopūstai, salotos, nuimamas jų derlius.
Beveik pusę Pietų Amerikos žemyno užimančioje Brazilijoje vyrauja ekvatorinis ir tropinis klimatas. Nors jis yra palyginti šiltas, būna visi keturi metų laikai, tik priešingi šiaurinio pusrutulio sezonams – dabar ten yra žiema.
Tiesa, mūsų šaltojo sezono ji neprimena, greičiau lietuvišką vasarą – net gerokai nuo pusiaujo nutolusiame Rio de Žaneire šiltesnėmis dienomis galima vilkėti šortus, trumparankovius marškinėlius, lengvas kelnes ir sukneles, avėti basutes ar sandalus.
Bet žiemą Brazilijoje ir sninga, dažniausiai – piečiausiose Rio Grande do Sul, Santa Katarinos ir Paranos valstijose. Įvairiose vietovėse temperatūra nukrenta žemiau, pasitaiko ir šalnų, kurios pakenkia derliui. Dėl to ūkininkai pastaraisiais metais yra skundęsi ne kartą, ypač – kavos plantacijų šeimininkai.
Šerkšną atpūtė stipresnis vėjas
Prie didžiausio dėmesio sulaukusio įrašo „TikTok“ nurodytas vietovės pavadinimas – Kaskavelis (Cascavel). Tai yra miestas Brazilijos pietuose, Paranos valstijoje, už daugiau nei 1,3 tūkst. km į vakarus nuo Rio de Žaneiro. Greičiausiai ūkis, kuriame nuo šalnos nukentėjo daržovės, yra netoli jo.
Kad birželio pabaigoje regioną užklupo nelaukti šalčiai, pranešta ir kitur internete. Paranos valstijoje gyvsidabrio stulpelis kai kur nukrito žemiau 0 laipsnių.
Birželio 24-oji (kai filmuotos šalnų pakąstos daržovės) regione buvo bene šalčiausia metų diena. Kaskavelyje termometrai rodė -2,4 laipsnio (jutiminė temperatūra siekė net -8,1 laipsnio). Labiau į pietus esančiose vietovėse buvo dar šalčiau.
Liepos pradžioje, anot Kuritiboje (Paranos valstijos sostinėje) įsikūrusio tyrimų instituto SIMEPAR, dar labiau atšalo.
SIMEPAR meteorologas Reinaldo Kneibas paaiškino, kodėl regionas netikėtai sulaukė žemos temperatūros.
„Šalto oro banga buvo labai intensyvi, – pasakojo specialistas. – Ji pakeitė scenarijų, kurį regėjome pastaraisiais metais. 2023-2024-aisiais Paranos valstijoje nebuvo taip stipriai šalta. Šiemetis ruduo jau atnešė kelias šalčio bangas. Dabar, žiemos pradžioje, turime pirmą (tokią stiprią – red. past.).“
R.Kneibo žodžiais, kai šaltis atkeliauja nesant debesų ir lietaus, oras būna stabilus. Šį kartą buvo vėjuota. „(Žemos) temperatūros ir vėjo derinys sukuria šalčio pojūtį. <…> Reali temperatūra buvo žemesnė, nei rodė termometrai, beveik 10 laipsnių žemiau 0“, – aiškino jis.
SIMEPAR meteorologai pažymėjo, kad tokios oro sąlygos – ypač palankios šalnoms. Jos susidaro giedromis dienomis, visai nesant vėjo ar pučiant labai silpnam. Temperatūra staigiai krenta. Kai ji nukrenta žemiau 0 laipsnių, drėgmė ant žemės paviršiaus pereina į kietą būvį, tai vadinama baltuoju šerkšnu.
Juodasis, minimas prie aptariamo vaizdo įrašo, susidaro esant dideliam debesuotumui ir stipriam vėjui. Šis būna toks žvarbus, kad tarytum nudegina augalus.
Priežasčių ieško sąmokslo teorijose
„Facebook“ vartotojų minėtos versijos, kodėl Braziliją žiemą užklupo šalnos, tėra įvairios sąmokslo teorijos. Apie jas ne kartą rašė ir portalas 15min.
Pavyzdžiui, naratyvas apie dirbtinai kuriamą badą glaudžiai susijęs su sąmokslo teorija apie „naują pasaulio tvarką“ – technologijų, verslo ir politikos elito ketinimus užvaldyti, kontroliuoti bei naikinti žmoniją.
Teigiama, neva maisto atsargos naikinamos specialiai, žmonės bus verčiami valgyti vabzdžius, kirminus, laboratorijose išaugintą mėsą ar kitą neįprastą maistą.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai 13 šalių susitarė sunaikinti maisto atsargas ir sukelti visuotinį badą?
Taip pat skaitykite: Šimtus kilogramų bulvių išvertė šalia kelio – ar tikrai siekdami sukurti jų deficitą?
Taip pat skaitykite: Pribloškiantis vaizdas virto melagiena: kiaušinius naikino ne siekdami sukelti badą
„Chemtreilais“ vadinami tariamai iš lėktuvų į orą leidžiami chemikalai ar biologiniai agentai (bakterijos, virusai, parazitai ir pan.) Iš tiesų paskui skrendančius orlaivius besidriekiančios baltos juostos yra iš variklių išsiveržęs karštas ir dideliame aukštyje bei drėgmėje į ledo kristalus sušalęs oras.
Taip pat skaitykite: Lėktuvų paliktos baltos juostos vėl gąsdina: bijo ir saulės užtemdymo, ir ligų
Taip pat skaitykite: Nesuprato pašaipos: ar tikrai pilotas atleistas, kai nesutiko purkšti „chemtreilų“?
Taip pat skaitykite: Ar tikrai buvęs CŽA vadovas pripažino chemtreilų egzistavimą ir geoinžinerijos taikymą?
Taip pat skaitykite: „Chemtreilų“ teorija nenyksta: jos „patvirtinimą“ rado vieno pensininko sode
HAARP yra Aukšto dažnio aktyviosios auroros tyrimų programos (High-Frequency Active Auroral Research Program) pavadinimo anglų kalba santrumpa. Ji nuolat siejama su ekstremaliais gamtos reiškiniais – liūtimis, sausromis, šalčiais ir karščiais, žemės drebėjimais, net poliarinėmis pašvaistėmis.
Ši programa yra viso pasaulio mokslininkų mėginimai ištirti jonosferos (viršutinio atmosferos sluoksnio, esančio 50-965 km virš Žemės paviršiaus) savybes ir elgseną. Tai yra riba tarp žemutinės atmosferos, kurioje gyvename, ir kosmoso vakuumo.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai pavasario karščiai, šalčiai ir kitos orų išdaigos sukurtos dirbtinai?
Taip pat skaitykite: Ar tikrai nuotraukoje – paslaptingoji HAARP, neva sukelianti gamtos katastrofas?
Taip pat skaitykite: Šiaurės pašvaistės paslaptys vėl audrina vaizduotę: ar žmogus prie jos pridėjęs ranką?
Taip pat skaitykite: Ar tikrai stipriausias šių metų uraganas Miltonas buvo sukurtas dirbtinai?
Taip pat skaitykite: HAARP siųstuvus „suvaidino“ naftos perdirbimo įrenginys ir „SpaceX“ raketos variklis
15min verdiktas: trūksta konteksto. Vaizdo įraše matomas ūkis Brazilijoje, kur šiuo metu yra žiema. Filmuota šalies pietuose, kur žiemomis ir pasninga, ir temperatūra nukrenta gerokai žemiau 0. Porą metų ten nebuvo didesnių šalčių, bet šiemet oro sąlygos tapo palankios susidaryti šerkšnui. Tai nėra sąmoningas orų keitimas ar maisto naikinimas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
