Britų premjeras D.Trumpui pristatys Europos planą Ukrainai – tik jis ne toks, kokio tikisi V.Zelenskis

Leidinys „The Telegraph“ praneša, kad būtų dislokuota mažiau nei 30 tūkst. Europos karių. Tikimasi, kad Didžiosios Britanijos premjeras išsamiai išdėstys, kaip Europos kariai galėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi bet kokių paliaubų, kurioms tarpininkautų JAV prezidentas.

K.Starmeris taip pat ragins D.Trumpą Rytų Europoje laikyti JAV naikintuvus ir raketas, kurios būtų parengtos „atsakyti mirtina jėga, jei Rusija pažeistų bet kokių paliaubų sąlygas“.

Anksčiau Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas sakė, kad visa atsakomybė už bet kokias taikos palaikymo operacijas Ukrainoje guls ant Europos ir Kanados pečių. K.Starmeris paaiškins, kad Jungtinės Valstijos suinteresuotos toliau dalyvauti siekiant užkirsti kelią dar vienai – jau trečiai – Rusijos invazijai į Ukrainą pasibaigus karo veiksmams.

K. Starmeris su V. Zelenskiu / Yevhen Kotenko / ZUMAPRESS.com

„Pagal planą kiek mažiau nei 30 000 karių, kuriems vadovautų Europos šalys, būtų dislokuoti Ukrainos miestuose, uostuose ir kitoje svarbioje infrastruktūroje, pavyzdžiui, atominėse elektrinėse, toli nuo dabartinių fronto linijų. Užuot dislokavus daug didesnes pajėgas į karo draskomą šalį, misija remtųsi „technine stebėsena“, įskaitant žvalgybos, stebėjimo lėktuvus, dronus ir palydovus, kad būtų galima susidaryti „išsamų vaizdą apie tai, kas vyksta“, – rašo leidinys, remdamasis šaltiniu.

Šaltinis pažymėjo, kad operacija būtų paremta pakankama ugnies galia, kad būtų galima „sekti ir atremti šias atakas“, kad būtų vėl atverta Ukrainos oro erdvė ir leista vykdyti komercinius skrydžius. Pagal planą į Juodąją jūrą taip pat būtų dislokuoti karinio jūrų laivyno patruliniai laivai, kurie stebėtų Rusijos keliamą grėsmę komercinės laivybos keliams.

Ne toks, kokio tikisi V.Zelenskis

Vakarų pareigūnų išdėstytas planas toli gražu neatitinka taikos palaikymo misijos, apie kurią kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, sakydamas, kad jei būtų pasirašytas taikos susitarimas, reikėtų 200 tūkst. taikdarių. Tačiau Vokietijai, Ispanijai ir Italijai nepritariant taikos palaikymo misijos dislokavimui, Europos galimybės užtikrinti Ukrainos ateitį atrodo ribotos.

V. Zelenskis

„Tokios paramos tikslas būtų užtikrinti, kad bet kokioms dislokuotoms pajėgoms Rusija nekeltų iššūkių“, – sakė Vakarų pareigūnas.

Ši parama galėtų apimti Rumunijoje ir Lenkijoje dislokuotus amerikiečių naikintuvus, pasirengusius atsakyti į bet kokią būsimą Rusijos agresiją. Prie rytinių NATO sienų taip pat galėtų būti dislokuotos daug didesnės daugianacionalinės sausumos pajėgos, kurios prireikus galėtų būti dislokuotos Europos pajėgoms Ukrainoje apsaugoti.

Ši strategija taip pat atitinka ilgametę politiką, pagal kurią NATO pajėgos, siekdamos paremti Ukrainą, neįsitraukia į tiesioginę konfrontaciją su Rusijos pajėgomis. Ir tikimasi, kad D. Trumpas pritars šiam planui, nes tai reikštų, kad po karo amerikiečių kariai nebus dislokuoti Ukrainoje.

Tuo pat metu NATO turės pradėti diskusijas dėl 5-ojo straipsnio, kuriame numatyta, kad vienos NATO narės užpuolimas yra visų narių užpuolimas. Nors tikimasi, kad ši nuostata nebus taikoma Ukrainoje dislokuotiems Europos kariams, kai kurios šalys reikalaus, kad ji liktų galioti, jei Maskva nuspręstų pulti jų teritoriją dėl dislokavimo.

Naikintuvai / AFP

Vasario 18 d. Nyderlandų parlamento žemieji rūmai pritarė rezoliucijai dėl galimo taikdarių dislokavimo Ukrainoje. Vyriausybės prašoma užimti konstruktyvią poziciją dėl „pokario taikos palaikymo pajėgų“ dislokavimo Ukrainos teritorijoje.

Jungtinė Karalystė ir Švedija taip pat neatmeta galimybės siųsti savo karius. Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Malmor Stenergard pareiškė, kad turi būti pasiektas susitarimas dėl teisingos ir tvarios taikos Ukrainoje, grindžiamas tarptautine teise. Kartu tokia taika turi garantuoti, kad Rusijos Federacija negalės po kelerių metų vėl sukurti savo kariuomenės ir užpulti Ukrainos ar kitos šalies.