Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti

Britų prokuratūros atstovo vizitas į Rusiją gali padėti pasiekti rezultatų „Litvinenkos byloje“

Rusijai ir Didžiajai Britanijai drauge pradėjus tirti buvusio Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) darbuotojo Aleksandro Litvinenkos nužudymo bylą, artimiausiu laiku gali įvykti teigiamų poslinkių, pranešė agentūrai „Interfax“ informuoti šaltiniai Maskvoje.
A.Litvinenka
A.Litvinenka / AFP/Scanpix nuotr.

„Buvo tikėtasi, kad į ministro pirmininko Davido Camerono vadovaujamą Didžiosios Britanijos delegaciją, šiuo metu besilankančią Rusijoje, įeis prokuratūros atstovas, tiriantis „Litvinenkos bylą". Bet Londonas nusprendė, kad jis atvyks į Rusijos sostinę kiek vėliau“, – sakė vienas šaltinių.

Anglai primygtinai reikalauja perduoti jiems buvusį Federalinės saugumo tarnybos darbuotoją ir verslininką, A.Litvinenkos draugą, o dabar Valstybės Dūmos deputatą Andrejų Lugovojų. Rusija atsisako jį perduoti, remdamasi šalies konstitucija, bet pasirengusi atlikti savo tyrimą, panaudodama Didžiosios Britanijos tyrėjų surinktą medžiagą, – sakė agentūros pašnekovas.

Jis mano, kad „būsimą proveržį bendradarbiavimo „Livinenkos byloje" klausimu užtikrins konstruktyvi sąveika, užsimezgusi pastaruoju metu dvišaliuose santykiuose tarp Rusijos ir Didžiosios Britanijos prokuratūrų“.

Kalbėdamas apie dabartinę situaciją, susijusią su bylos dėl Rusijos atsargos kontržvalgybininko nunuodijimo Londone tyrimu, šaltinis pranešė, kad „kol kas šalys tebėra savo ankstesnėse pozicijose“.

Buvęs FST darbuotojas A.Litvinenka mirė ligoninėje Londone 2006 metų lapkričio 24 dieną nunuodytas radioaktyviu poloniu-210.

Didžiosios Britanijos prokuratūra A.Litvinenkos nužudymu kaltina buvusį Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotoją, dabar Dūmos deputatą, atstovaujantį Rusijos liberalų demokratų partijai, Andrejų Lugovojų. A.Lugovojus, taip pat verslininkai Dmitrijus Kovtunas ir Viačeslavas Sokolenka, kurie buvo Londone 2006 metų spalį ir lapkritį, buvo susitikę su A.Litvinenka prieš tris savaites iki jo mirties.

Didžiosios Britanijos valdžia pareikalavo, kad Rusija perduotų jai A.Lugovojų, bet gavo neigiamą atsakymą dėl to, kad Rusijos konstitucija atmeta galimybę perduoti Rusijos pilietį užsienio valstybei. Pats A.Lugovojus primygtinai teigia esąs nekaltas.

Savo ruožtu Rusijos generalinė prokuratūra 2006 metų gruodį iškėlė baudžiamąją bylą dėl A.Litvinenkos nužudymo fakto, taip pat dėl pasikėsinimo nužudyti D.Kovtuną fakto. Anksčiau D.Kovtunui buvo atliktas patikrinimas dėl apsinuodijimo radioaktyviomis medžiagomis. Jis mano, kad „jo organizme liko plutonio-210, kai jis grįžo į Hamburgą iš Londono, kur susitiko su A.Litvinenka spalio 16,17 ir 18 dienomis“.

Hamburge policija rado plutonio pėdsakų butuose, kur nuo 2006 metų spalio iki lapkričio 1 dienos buvo D.Kovtunas, taip pat automobilyje, kuris atvežė jį iš oro uosto.

D.Kovtunas gavo leidimą gyventi Vokietijoje, kai dešimtojo dešimtmečio pradžioje vedė Vokietijos pilietę.

Vokietijoje jis įtariamas neteisėtai laikęs radioaktyvių medžiagų, kuriomis, galimas dalykas, buvo nunuodytas A.Litvinenka.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Reklama
LPC meno galerijoje eksponuojamos parodos turi išskirtinę misiją
Reklama
Top 5 „Dreame“ dulkių siurbliai 2024
Užsisakykite 15min naujienlaiškius