Per didelis ES išlaidavimas, kuomet šalių biudžetai apkarpyti ir žemyne vyrauja taupymo metas, yra pagrindinis klausimas, kuris skiria 27 ES valstybes nares. Lapkričio mėnesį per panašų susitikimą viršūnių susitikimo dalyviai bendro kompromiso taip ir nepasiekė.
BBC skelbia, kad aukščiausiojo lygio susitikime beveik neabejotinai bus paliesta ES administracijos sumažinimo tema.
Europos Komisija, pagrindinė vykdomoji institucija, pradžioje siekė, kad viršutinė biudžeto riba 2014-2020 metams būtų 5 proc. didesnė ir siektų 1,025 trilijonus eurų. Lapkritį biudžetas apkarpytas iki 973 mlrd. eurų, o vėliau dar sumažintas iki 943 mlrd. eurų.
Atsižvelgiant į ES įsipareigojimus išlaidos, kaip skelbiama, bus gerokai didesnės, tad biudžetas turėtų siekti 1,011 trilijonus eurų.
Jungtinė Karalystė, Vokietija ir kitos Šiaurės šalys nori ženkliai sumažinti ES išlaidas, nes jas susimažino ir kiekviena žemyno vyriausybė.
Siekti mažesnių išlaidų ir toliau ketina Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas.
„Jungtinės Karalystės pozicija nuo lapkričio Europos vadovų tarybos nepasikeitė – išlaidos turi būti sumažintos dar labiau nei ant stalo atsidūrę pasiūlymai“, – sakė D.Camerono atstovas.
Bendruomenių rūmams premjeras užsiminė, kad sandoris ES gali būti sunkiai pasiekiamas. „Tačiau nesako, kad negali būti pasiektas. Diskusijos dėl ES biudžeto visuomet vyksta sunkiai“, – pridūrė atstovas.
Kompromisai
Dar viena grupė, vadovaujama Prancūzijos ir Italijos, nori išlaikyti tą patį biudžetą, kurio lėšos būtų skiriamos investavimui, taip sukuriant daugiau darbo vietų.
Prancūzijos prezidentas Francois Hoolande’as sekmadienį žurnalistams sakė, kad sąlygos bendram sandoriui „dar ne vietoje“, tačiau neslėpė, kad Paryžius pasirengęs kompromisams.
Jis ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį buvo susitikę Paryžiuje, po diskusijos jie abu žiūrėjo futbolo rungtynes Prancūzija – Vokietija. A.Merkel atstovas teigė, kad ji ir F.Hollande’as turėjo trumpą, bet intensyvų susitikimą, „įvertindami, kokie susitarimai galėtų būti“.
A.Merkel, laikoma tarsi susitikimo energijos mašina, pripažino, kad „derybos bus labai sunkios“.
Europos parlamento atstovas perspėjo, kad dar griežtesnis taupymas paralyžiuos Europos Komisijos darbą, ši nebegalės tęsti savo misijos ir vykdyti kai kurių darbų, juolab, kad ES smenga į vis gilesnę finansų krizę.
Nesutarimas dėl biudžeto atspindi atotrūkį tarp turtingesnių Europos šalių ir tų, kurios remiasi ES finansavimu. Didesnes išlaidas palaiko daugelis šalių, kurios yra naudos gavėjos, tokios kaip Lenkija, Vengrija ir Ispanija. Kiti, daugiausiai dideli įmokų mokėtojai, teigia, kad ekonominių sunkumų metu tokie siūlymai nepriimtini.
Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Italija yra didžiausios įmokų į ES biudžetą mokėtojos, tai sudaro apie 1 proc. visos ES bendrojo vidaus produkto.
Analitikai teigia, kad nesugebėjimas pasiekti susitarimo dėl septynerių metų biudžeto reikštų daug daugiau išlaidų patiriantį kasmetinį ES biudžetą.
