Trys svarbiausi dalykai: ugnies nutraukimas, atgrasymas, saugumo išlaidų pasidalijimas
– Ką turėtume suprasti apie naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo administraciją iš jo pirmųjų viešų kreipimųsi į Europos šalis Miunchene, taip pat – į Ukrainą?
– Na, pirmiausia mane stebina, kad europiečius taip nustebino JAV viceprezidento J.D.Vance'o kalba. Visiškai tikėjausi, kad jis pasakys būtent tai. Jis jau daugelį metų veda JAV vidaus politines kovas dėl imigracijos, dėl [didesnio dėmesio rasiniam ir lyčių teisingumui] „vokizmo“, dėl mūsų kultūros, dėl demokratijos. Tai yra kažkas, dėl ko jis nuoširdžiai susirūpinęs. Ir aš visiškai tikėjausi, kad jis atvyks čia ir būtent tai ir darys. Jis sakys, kad Donaldas Trumpas vėl daro Ameriką didžią, ir Europa taip pat turėtų tapti didi.
Kalbant apie Ukrainą, D.Trumpo administracija šį kartą buvo šiek tiek painiojosi skelbdama pranešimus apie Rusiją ir Ukrainą bei ką ir kam sakyti. Tačiau jei žengtumėte žingsnį atgal ir pagalvotumėte, ką jie sako, paaiškėtų trys dalykai. Tai karo nutraukimas paliaubų prasme. Tai atgrasymas, kad Vladimiras Putinas daugiau nepultų. Tai sąžiningas saugumo naštos paskirstymas, nes norime, kad Europos sąjungininkai prisiimtų didžiąją naštos dalį. Taigi, ugnies nutraukimas, atgrasymas, saugumo išlaidų pasidalijimas. Manau, kad tai gali būti veiksminga formulė, ir manau, kad mums visiems reikia ją patobulinti ir užtikrinti, kad ji būtų sėkminga.
Taip pat atidžiai klausiausi prezidento Volodymyro Zelenskio. Jis pasakė labai aistringą kalbą, kaip visada. Tačiau aš asmeniškai per tokias kalbas jaučiuosi blogai, nes manau, kad pastaruosius trejus metus, valdant Joe Bideno administracijai, dabar, valdant D.Trumpo administracijai, vykstantis karas ir jo aukos Ukrainai yra labai sunkios.
Tai sunku Ukrainos žmonėms, sunku V.Zelenskiui, kaip Ukrainos vadovui. Nežinau, kiek kartų jis paminėjo žodį „vaikai“, bet galima sakyti, kad apie tai jis nuolat galvoja ir apie tai galvoja Ukrainos žmonės. Jūs kovojate ir stengiatės apsaugoti savo vaikus. Ir nemanau, kad prezidentas V.Zelenskis jaučia, jog Jungtinės Valstijos ar Europa tai tikrai supranta. Bet taip pat jaučiu, kad jis daro viską, kad nenusiviltų, ir tai suprantama, nes jis turi vadovauti šaliai šiame kare, o mes – ne. Ir atrodo, kad nejaučiame tokios skubos, kokią turėtume jausti. Manau, kad būtent to iš jo išmokau ir norėčiau, kad iš jo išmoktų kiti čia esantys.
– Žvelgiant iš Ukrainos perspektyvos ir girdimos retorikos, būsimos derybos dėl karo su Rusija nutraukimo mums vis dar atrodo kaip derybos tarp dviejų ar trijų didžiųjų – JAV, Kinijos ir Rusijos. Ar įžvelgiate riziką, kad jos baigsis būtent taip?
– Manau, kad prezidentas V.Zelenskis yra teisus sakydamas, kad, žinoma, nebus jokių derybų dėl Ukrainos be Ukrainos. Jūs ketinate būti to proceso dalimi, ir manau, kad tokį ketinimą turi ir prezidentas D.Trumpas. Nemanau, kad čia yra koks nors vizijų skirtumas.
– Kaip apibūdintumėte gana prieštaringus pareiškimus, kuriuos pastarąją savaitę girdėjome iš JAV administracijos atstovų?
– Tai yra derybų pradžia. Tai kvietimas kalbėtis, ir jis negali būti susiaurintas. Prezidentas D.Trumpas kelis kartus kalbėjosi su V.Zelenskiu. Jis vieną kartą kalbėjosi telefonu su V.Putinu ir iš karto paskambino V.Zelenskiui. Viceprezidentas, valstybės sekretorius ir kiti čia, Miunchene, kalbasi su mūsų sąjungininkais Europoje. JAV gynybos sekretorius ką tik Briuselyje susitiko su NATO gynybos ministrais. Taigi, vyksta daug pokalbių įvairiose vietose, tačiau manau, kad visi jie vyksta ta pačia kryptimi ir jų tikslas – nutraukti karo veiksmus. Visi, kuriuos girdime, stengiasi užimti pozicijas, kad užkirstų kelią būsimiems karo veiksmams, būsimam karui.
V.Putinas ketina atkurti Rusijos imperiją atsiimdamas visas teritorijas, kurias, jo manymu, Rusija prarado, įskaitant teritorijas Europos Sąjungoje.
– Kai derybos galiausiai prasidės, kaip manote, kokia yra pagrindinė rizika Ukrainai jų metu?
– Manau, kad pagrindinis pavojus Ukrainai yra tas, kad visi kiti galvoja, jog, jei pasieksime susitarimą, V.Putinas nustos žengti į priekį. Manau, kad turime įtikinti žmones Vakaruose – tiek Jungtines Valstijas, tiek Europos sąjungininkus – kad taip nėra, užtikrinti, kad jie visiškai suprastų, jog V.Putinas niekada nesustos. Jis ketina atkurti Rusijos imperiją atsiimdamas visas teritorijas, kurias, jo manymu, Rusija prarado, įskaitant teritorijas Europos Sąjungoje. Taigi turime suprasti, kad susitarimas nėra konfrontacijos su Rusija pabaiga. Tai tik aktyvių karo veiksmų pertrauka, kad turėtume laiko investuoti į savo saugumą ir ją suvaldyti. Turėtume tai vertinti kaip ilgalaikį atgrasymą, o ne kaip karo sprendimą.
– Šiandien Ukraina ir kai kurie partneriai Europoje toliau kalba apie Ukrainos prisijungimo prie NATO svarbą, tačiau kokios yra alternatyvios saugumo garantijos Ukrainai?
– Pagalvokite apie tai taip: skalėje nuo 1 iki 10 narystė NATO yra 10, Budapešto memorandumas – 2, o gal 1. Kad tai būtų patikima, turime gauti 8 ar 9 balus. Narystė NATO yra geriausia, ir to turėtume siekti. Bet jei dar to nepasiekėme, turime užtikrinti, kad tai, kas bus tose garantijose, būtų pakankamai aišku, pakankamai aprūpinta ištekliais, pakankamai pajėgi ir informuota, kad V.Putinas žinotų, jog jos yra tikros ir veikia.
– Ar jums aišku, kas tiksliai dabar galėtų būti įtraukta į tokių garantijų paketą?
– Šiandien dar per anksti apie tai kalbėti, bet manau, kad tai turėtų būti tam tikras pratybų, karinės įrangos, finansavimo, oro gynybos, karinio dalyvavimo, sankcijų tęsimo ir plataus masto derinys. Kartu Europos šalys galėtų užtikrinti karinį buvimą demilitarizuotoje zonoje, o JAV galėtų teikti aktyvią paramą ir oro apsaugą.
