„Šiais įsiveržimais Putinas siekia trijų tikslų: įgyti taktinių žinių apie Aljanso atsaką, sumažinti šiuo metu Ukrainą saugančių orlaivių ir radarų skaičių, sukelti nesutarimus Aljanse dėl to, kaip agresyviai reaguoti į Rusijos orlaivius“, – paaiškino J.Stavridis.
Jis taip pat pabrėžė, kad vien tik Rusijos naikintuvų palydėjimas iš Aljanso oro erdvės neatkreips Kremliaus dėmesio. Buvęs NATO pajėgų vadas pabrėžė, kad „Putinas turi būti sustabdytas“, o NATO turi keletą būdų tai padaryti.
Pirma, rytinį flangą visą parą turėtų dengti amerikiečiųi E-3 AWACS tolimojo radiolokacinio aptikimo lėktuvai. J.Stavridis atkreipė dėmesį, kad AWACS gali aptikti žemai skrendančius dronus ar naikintuvus, kurių radarai gali nepastebėti.
Antra, NATO greitojo reagavimo pajėgas Vokietijoje ir Ispanijoje galėtų papildyti daugiau naikintuvų, įskaitant papildomus „F-35 Lightning“, švedų „Gripen“, „Eurofighter Typhoon“ ir įvairūs JAV pagaminti orlaiviai, pavyzdžiui, „F-15 Strike Eagle“ ir „F-18 Hornet“.
„Turėdamas daugiau kaip 3 000 naikintuvų, t.y. maždaug keturis kartus daugiau nei Rusijos flotilė, Aljansas gali nesunkiai palaikyti AWACS valdomą oro patruliavimą, užuot pasikliovęs budinčiais antžeminiais naikintuvais“, – rašė J.Stavridis.
Be to, NATO turėtų pasimokyti iš Ukrainos patirties kovoje prieš Rusijos bepiločius orlaivius. Kaip išskyrė atsargos admirolas, tai turėtų būti kinetinės priemonės – fizinės kliūtys, bepiločiai orlaiviai, skirti kovai su dronais, nebrangūs nukreiptosios energijos antžeminiai ginklai – ir elektroninio trukdymo priemonės.
Galiausiai buvęs NATO pajėgų vadas pabrėžė, kad Aljansas turi įspėti Rusiją, kad kovos veiksmų taisyklės griežtinamos ir kad į tolesnius įsiveržimus bus reaguojama griežčiau, įskaitant galimybę numušti ir dronus, ir pilotuojamus orlaivius.
„Vien tik Rusijos naikintuvų lydėjimas neatkreips Kremliaus dėmesio. Ilgalaikiame NATO plane turėtų būti numatyta visiška neskraidymo zona virš Ukrainos, tačiau kol kas NATO turėtų pradėti visapusišką karinį atsaką į Rusijos oro antskrydžius – tiek bepiločių, tiek pilotuojamų orlaivių“, – paaiškino jis.
Ketverius metus dirbdamas NATO vyriausiuoju sąjungininkų vadu, J.Stavridis nuolat sprendė oro karo su Rusija planavimo klausimus.
Atsargos admirolas atkreipė dėmesį, kad, nors Aljansas turi daug didesnes oro pajėgas, jos yra išsibarsčiusios po visą Atlanto vandenyną, o didžioji dalis pajėgų yra sutelktos JAV žemyninėje dalyje.
-
Deividas Matulionis: NATO turi parodyti stuburą, kad nesitaikstys su Rusijos provokacijomis
-
Prezidento patarėjas: Rusijos naikintuvams pažeidus oro erdvę turėtume įvertinti eskalacijos valdymą
-
Ministras: jei Rusijai leisime taip elgtis mūsų pasienyje, ji taip pat elgsis ir visuose pasieniuose
-
Radoslawas Sikorskis – Rusijai: jūs buvote įspėti
-
Rutte užtikrino: NATO yra pasirengusi duoti atkirtį Rusijai
-
Kremliaus propaganda persistengė: apkaltino NATO ruošiantis Moldovos okupacijai
-
NATO vadovas atsakė, ar virš Danijos pastebėti dronai susiję su Rusija
„Be to, nors turėtume būti dėkingi, kad Aljansas pasipildė tokia daugybe narių, tai taip pat reiškia, kad prie vairo sėdi 32 skirtingos poros rankų. Skirtumai akivaizdūs: kalba, kultūra, geografija ir įranga. Bendra kovos kalba yra anglų, daugelis šalių naudoja panašius orlaivius ir ryšių įrangą, tačiau vis dar trūksta bendros darnos.
Tuo tarpu Rusija turi vieną kalbą, vieningą vadovavimo ir valdymo struktūrą ir integruotą Rusijos gamyklose pagamintų karo lėktuvų paketą“, – pastebėjo jis.
