„Chuliganas, kurį lengva išgąsdinti“: kaip Europa, Kinija ir Iranas perkando Trumpą

Pasak straipsnio, jei 2025 m. pavasarį D.Trumpo paskelbti plataus masto muitai sukėlė daugiamilijardinius nuostolius akcijų biržoje ir privertė daugiau nei 75 valstybes pradėti derybas su Vašingtonu, tai po 16 mėnesių pasaulio reakcija tapo žymiai santūresnė.

Per kiek mažiau nei pusantrų metų trunkančią D.Trumpas antrają kadenciją JAV prezidentas ne kartą grasino naujais muitais, šalies pasitraukimu iš NATO, Kanados ir Grenlandijos aneksija, taip pat griežtais veiksmais prieš Iraną.

AFP/ „Scanpix“/Donaldas Trumpas

Tačiau, kuo dažniau jis svaidėsi grasinimais ir ultimatumais, tuo ramiau valstybių vadovai reaguoja į jo karštligiškus pareiškimus ir nelaiko jų neišvengiamais sprendimais.

Kaip pastebi „The Washington Post“, kai praėjusį mėnesį Amerikos lyderis paskelbė apie gresiančią naują muitų bangą, pasaulio rinkos beveik nesureagavo.

Prancūzijos centrinio banko pirmininkas jų ekonominį poveikį pavadino nežymiu, Jungtinė Karalystė pareiškė, kad jos eksportuotojai praktiškai nenukentės, o Meksikos ekonomikos ministras situaciją apibūdino kaip „paprastą vieno muito pakeitimą kitu“.

„Mes jau pripratome“

Europos Parlamento delegacijos ryšiams su JAV vadovas Brando Benifejus komentavo, kad nuolatiniai JAV prezidento pareiškimai jau nebesukelia tokio poveikio kaip anksčiau.

„Mes jau pripratome prie šių kasdienių pareiškimų. Jau nebevertiname jų taip rimtai“, – kalbėjo jis.

Straipsnio autoriai pažymėjo, kad net pačiose Jungtinėse Valstijose D.Trumpas susiduria su vis didesniais iššūkiais. Teismo sprendimai, Kongreso pozicija ir politinis pasipriešinimas riboja dalies jo iniciatyvų įgyvendinimą.

Kinija, Iranas ir Europa pradėjo priešintis

Analitikai atkreipė dėmesį, kad nemaža dalis šalių jau įsitikino: griežta pozicija dažnai verčia D.Trumpą atsitraukti.

Donaldas Trumpas / / AP

Pavyzdžiui, Kinija į JAV grasinimus įvesti muitus atsakė savo pačios muitais ir kaip spaudimo priemonę pasitelkė retųjų žemės metalų tiekimo bei sojos pirkimo iš JAV apimčių kontrolę.

Europos šalys taip pat vis dažniau išdrįsta nepasiduoti Vašingtono reikalavimams. Grasinimai dėl Grenlandijos ar išsakyti reikalavimai taikyti prekybos sankcijas Ispanijai, nesukėlė JAV pageidaujamo rezultato.

Straipsnio autoriai kaip vieną iš ryškiausių šios politinės tendencijos pavyzdžių pateikia Iraną. Daugybė Teheranui išsakytų ultimatumų taip pat nepasiekė savo tikslo.

Nepaisant plataus masto JAV ir Izraelio karinės kampanijos bei dešimčių D.Trumpo grasinimų ir ultimatumų, Teheranas nesutiko įvykdyti Vašingtono reikalavimo ir atverti Ormuzo sąsiaurio. Vėliau JAV prezidentas iš esmės pakeitė savo pradinius tikslus.

Buvęs JAV ambasadorius Ronaldas Neumannas mano, kad tokia taktika tik atskleidžia valstybės vadovo silpnumą.

„Tarp grasinimų, bombardavimų ir vėlesnio atsitraukimo jis spinduliuoja iraniečiams savo desperaciją“, – rėžė amerikiečių diplomatas.

„Matant, kaip derasi Trumpas, aš jam neduočiau pinigų, kad nueitų į kilimų turgų“, – ironizuodamas pridūrė jis.

Išmoko atskirti retoriką nuo politikos

„Eurasia Group“ vykdomasis direktorius Mujtaba Rahmanas pažymėjo, kad Europos sostinės nebereaguoja į kiekvieną aštresnę JAV prezidento deklaraciją.

„Reuters“/„Scanpix“/Donaldas Trumpas

„Europa pastebimai mažiau linkusi panikuoti. Europos vyriausybės vis geriau atskiria Trumpo retoriką nuo politikos, kuri galiausiai įgauna pavidalą“, – įvertino jis.

Diplomatų teigimu, Europos lyderiai ir toliau gali pasitelkti pagyras asmeninių susitikimų su D.Trumpu metu, tačiau vis rečiau yra pasirengę daryti politines nuolaidas vien dėl jo viešų pareiškimų.

Tuo pačiu metu ekspertai pabrėžia, kad tai, jog grasinimai turi vis mažesnį poveikį, nereiškia, jog JAV prezidentas taps mažiau pavojingas.

Biržos maklerių lozungas „TACO“ – „Trump Always Chickens Out“ (liet. Trumpas visada išsigąsta) – pradėjo įsitvirtinti vis daugiau pasaulio sostinių, pastebėjo Europos užsienio reikalų tarybos analitinio centro JAV programos vadovas Jeremy Shapiro.

„Buvau kiek nustebęs, kad jo gąsdinimai iki šiol buvo veiksmingi“, – sakė ekspertas.

Anot jo, tai buvo veiksminga, nes rėmėsi „įspūdinga JAV galia ir giliu, ilgai kauptu diplomatiniu kapitalu“ – atsargomis, kurias, jo teigimu, D.Trumpas „pagaliau pradėjo eikvoti“.

„Pareigūnai pradeda pastebėti, kad jis yra savotiškas chuliganas, kurį gana lengva išgąsdinti“, – pareiškė J.Shapiro.

Analitikas mano, kad, jei respublikonai prarastų kontrolę Kongrese, D.Trumpas, tikėtina, galėtų imtis dar labiau vienašališkų sprendimų.

„Tai gali būti ypač pavojinga. Trumpas nėra iš tų, kurie ramiai pasitrauktų. Jis ieškos kitų būdų rizikuoti JAV jėga“, – apibendrino J.Shapiro.

„The Washington Post“ primena, kad vis tik D.Trumpas jau ne kartą parodė, kad yra pasiryžęs imtis veiksmų.

Donaldas Trumpas / KENT NISHIMURA / AFP

Nustebinęs savo „America First“ (liet. Amerika – pirmiausia) rėmėjus, kurie nesitikėjo avantiūrizmo, jis JAV karines pajėgas užsienyje panaudojo agresyviau nei bet kuris kitas pastarojo laikotarpio prezidentas.

Sausio mėnesį specialiųjų operacijų pajėgų reido metu sulaikė Venesuelos prezidentą Nicolasą Maduro, po mėnesio bombardavo Teheraną ir įsakė surengti dešimtis mirtinų smūgių prieš įtariamus narkotikų gabenimo laivus Karibų jūroje ir Ramiajame vandenyne.

Jungtinėse Valstijose jis pasiuntė Nacionalinės gvardijos karius patruliuoti Vašingtone, o jo griežtos imigracijos priemonės sukėlė sumaištį Amerikos miestuose, kai kaukėti federaliniai agentai šturmavo darbo vietas ir teismų rūmus – šie reidai kartais baigdavosi mirtimi ir sukeldavo protestus.

Tačiau net ir pasiryžimas naudoti jėgą nebesulaukia tokios baugios pagarbos, kokį pažadindavo anksčiau. Vis dažniau pareigūnai ir politikai tiek šalyje, tiek užsienyje yra pasiryžę mesti iššūkį D.Trumpo grasinimams – arba juos ignoruoti, reziumuoja straipsnio autoriai.