Paklausta, kodėl ji ir kiti ukrainiečiai pasirinko gyventi Rusijos okupuotoje teritorijoje, o ne pasitraukti, moteris akimirkai sustingo.
„Nežinau, kaip šį jausmą apibūdinti. Tai kažkas panašaus į tai, jog tu tiesiog negali tikėti, kad blogis gali laimėti. Netgi po trejų metų žmonės tuo netiki. Jie tiki, kad okupacija baigsis ir dėlto jie vis dar čia gyvena, nebėga“, – sakė ukrainietė, kurios vardas ir pavardė neskelbiama.
Ji yra viena iš moterų pasipriešinimo judėjimo „Zla Mavka“ narių ir gyvena Ukrainos prietryčiuose esančiame mieste, kurį okupavo Rusija pirmosiomis invazijos dienomis.
„Zla Mavka“ yra „Pikta Mavka“, o Mavka – miško dvasia ukrainiečių folklore. Judėjimas tiesiogiai į karą nesikiša, tačiau protestuoja ir kalba Vakarų žiniasklaidai, kas yra be proto pavojinga – būtent dėl to CNN neskelbia nei moters tapatybės, nei miesto, kuriame ji gyvena.
Moteris atskleidė, kad gyvenimas Rusijos okupuotoje teritorijoje vargina ir kelia milžinišką baimę.
„Tave gali sulaikyti tiesiog už nieką. Tu nerimauji dėl visko – turi tikrinti savo telefoną, tikrinti tai, ką turi namuose, tu turi daug ką paslėpti. Tu negali atskleisti, ką tu manai, ir negali pasitikėti niekuo“, – tvirtino judėjimo narė.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas aiškiai pasakė norintis, kad karas Ukrainoje baigtųsi, net jeigu Kyjivas turės paaukoti savo teritorijas. D.Trumpas teigė, kad Ukraina greičiausiai neatgaus teritorijų, kurias okupavo Rusija. „Rusija okupavo daug teritorijų, jie dėl jų kovojo ir prarado daug karių“, – tvirtino JAV vadovas.
Tai gali liesti ir „Zla Mavka“ judėjimo narės gimtąjį miestą.
„Žmonės užsienyje visada kalba apie teritorijas, tačiau jie pamiršta, kad svarbios ne tik teritorijos. Svarbūs žmonės, kurie vis dar laukia. Žmonės neišsikėlė, jie nenori bėgti. Ir kodėl gi jie turėtų palikti savo namus“, – svarstė aktyvistė.
Rusija jau okupavusi apie penktadalį Ukrainos teritorijos, kurioje gyveno apie 6 mln. žmonių, įskaitant 1 mln. vaikų, kurių padėtis, pasak Jungtinių Tautų, yra „niūri“.
22-ejų Stepanas, kuris neseniai pabėgo iš okupuotos teritorijos šalies pietuose į Chersoną, kontroliuojamą Kyjivo, patyrė, ką sugeba Rusijos okupacinės pajėgos.
Stepaną ir jo tėvus rusų kariai buvo sulaikę 2022-ųjų vasarą. Jis buvo laikomas uždarytas ir nuolat mušamas, kankinamas elektra. Tuo metu jo tėvai buvo kalinami keletą mėnesių ilgiau. Niekam nebuvo pasakyta, kokia jų sulaikymo priežastis, jie nebuvo apkaltinti jokiu nusikaltimu.
Niekam nebuvo pasakyta, kokia jų sulaikymo priežastis, jie nebuvo apkaltinti jokiu nusikaltimu.
Kai Stepaną paleido, jis nuo savo šeimos buvo atskirtas. Jis atsirado kairiajame Dniepro upės krante, kuris iki šiol okupuotas Rusijos. Jo mamai pavyko pabėgti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, kai rusai ją paleido 2023-ųjų pavasarį.
„Aš labai bijojau. Kai vis išeidavau į gatvę, apsižiūrėdavau ir pagalvodavau, nejaugi jie mane ir vėl sulaikys. Neidavau be reikalo iš namų“, – CNN sakė Stepanas.
Tačiau šių metų kovą Stepanui pasisekė pabėgti ir susirasti savo šeimą. Jam tai padėjo padaryti Ukrainos specialiųjų pajėgų dalinys „Angelai“, kuris gelbėja žmones iš okupuotų teritorijų. Tiesa, šios operacijos detalėmis nei Stepanas, nei jo šeima dalintis negali.
Skaudžios pasekmės
Tiek Stepanas, tiek „Zla Mavka“ narė tvirtino, kad netgi menkiausias įtarimas dėl buvimo „proukrainietišku“ gali turėti skaudžių pasekmių okupuotose teritorijose gyvenantiems žmonėms.
„Mano draugus ir pažįstamus dažnai sulaikydavo, nes jie nenorėdavo imti Rusijos paso arba registruotis į armiją. Juos tiesiog išveždavo ir grąžindavo po savaitės lūžusiomis rankomis ir kojomis, kartais – sudaužytomis galvomis. Tokių žmonių yra daug, labai daug“, – teigė Stepanas.
Žmogaus teisių organizacijos pabrėžė, kad Maskva pastaraisiais mėnesiais vis intensyviau rusifikuoja okupuotas teritorijas. Tikėtina, kad Rusija pareikš pretenzijas į šias vietas taikos derybose.
„Jie iš mano miesto bando pašalinti viską, kas ukrainietiška – nuo kalbos iki tradicijų“, – sakė „Zla Mavka“ narė, pridūrusi, kad jų užduotis yra palaikyti ukrainietišką kultūrą okupuotose teritorijose.
„Mes platiname ukrainietiškus eilėraščius ir ukrainiečių autorių darbus, minime ukrainietiškas šventes vien tam, kad primintume visiems, jog čia nėra, nebuvo ir niekada nebus Rusija“, – tvirtino moteris.
Jos teigimu, gyvenimas ten yra kaip „persikėlimas laiko mašina atgal į Sovietų Sąjungą“.
„Ten pilna propagandos ir sovietinio stiliaus monumentų, sovietinių švenčių. Mes nuolat laukiame eilėse kaip sovietmečiu, kad gautume pagalbos, nueitume pas gydytojus, gautume dokumentus. Tu turi laukti ilgose eilėse ir ten nėra jokių normalių parduotuvių, prekės ženklų... Tiesiog dalykai, kuriuos gali gauti turguje ir šiek tiek keistų kiniškų produktų“, – pasakojo ji.
Rusija kruopščiai trina Ukrainos nacionalinį identitetą, religiją ir kalbą iš okupuotų teritorijų. Buvo surengtas ir fiktyvus referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos, o vietos gyventojai verčiami tapti Rusijos piliečiais.
Kovą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė naują įsakymą, kuriuo okupuotose teritorijose gyvenantys ukrainiečiai privalo priimti Rusijos pilietybę. Anot dokumento, tie, kurie to nepadarys iki rugsėjo, bus laikomi užsieniečiais ir jiems čia bus leista būti ribotą laiką.
Vis dėlto, Maskvos pastangos versti ukrainiečius priimti rusiškus pasus yra efektyvios, kadangi gyventi be jų ten pavojinga. Tie, kurie neturi rusiškų dokumentų, kasdien susiduria su grėsme būti sulaikytais ar deportuotais į Rusiją. Jie neturi teisės dirbti, neturi galimybės gauti gydymą ar pensiją, jiems neleidžiama turėti nuosavybės.
„Tu netgi negali paskambinti greitajai medicinos pagalbai, jeigu neturi rusiško paso. Jeigu jo neturi, tai medikai neatvažiuos“, – teigė „Zla Mavka“ narė.
Žmogaus teisių gynėjai ne kartą yra sakę, kad Maskva, versdama ukrainiečius priimti rusiškus pasus, pažeidžia tarptautinę teisę.
„Ir čia yra problema vyrams, kurie buvo priversti priimti Rusijos pilietybę, kadangi dabar juos bandoma mobilizuoti į Rusijos armiją. Rusija nori priversti juos kariauti prieš savus žmones“, – kalbėjo moteris.
Rizika bandant pabėgti
Milijonai ukrainiečių atsisako palikti savo namus okupuotose teritorijose. Dauguma jų iki šiol tiki, kad Kyjivas ir Vakarai galiausiai šias žemes išlaisvins.
Žinoma, yra ir tokių, kurie simpatizuoja Rusijai bei yra laimingi dėl pasikeitusios tvarkos, tačiau tiek „Zla Mavka“ judėjimo narė, tiek Stepanas sako, kad tokių žmonių labai mažai.
„Daugiausia tai žmonės, kurie anksčiau gyveno nelabai gerai. Pavyzdžiui, neturėjo išsilavinimo ar darbo, tačiau dabar jie rėkia, kad myli Rusiją ir gaus darbą valdžioje, gaus pagalbos ir pinigų iš Rusijos“, – teigė aktyvistė.
„SOS Donbas“, ukrainiečių pagalbos organizacija, padedanti žmonėms okupuotose teritorijose ir kovos zonose, pernai sulaukė daugiau nei 57,5 tūkst. skambučių – pagalbos prašymų. Šios organizacijos vadovė Violeta Artemčuk sako, kad dauguma žmonių klausia patarimų, kaip jie galėtų saugiai pabėgti, gauti pagalbos ir kokios gali būti pasekmės jiems prievarta priėmus Rusijos pilietybę.
Tuo metu Ukrainos valdžios institucijos okupuotose teritorijose gyvenantiems žmonėms kartoja, kad jie darytų viską, kad tik būtų saugūs.
„Jeigu jums reikia dokumentų, gaukite juos. Tai nepakeis jūsų statuso“, – teigė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tykhyi. Jis tai sakė po to, kai buvo paskelbta apie Rusijos prezidento įsaką dėl reikalavimo okupuotose teritorijose gyvenantiems ukrainiečiams priimti rusiškus pasus.
H.Tykhyi teigė, kad „geriausias sprendimas, jeigu tai įmanoma, yra palikti okupuotą teritoriją“. Vis dėlto, tą padaryti daugeliui žmonių yra praktiškai neįmanoma, kadangi tai labai pavojinga ir brangu.
„Teoriškai, pabėgti įmanoma, tačiau tave turės atfiltruoti“, – pasakojo „Zla Mavka“ aktyvistė, kuri turi omeny, jog bėgančiam ukrainiečiui reikės pereiti per visus Rusijos pajėgų tikrinimo punktus.
„Jie ten tikrina viską. Pavyzdžiui, jeigu yra moteris, kurios vyras buvo karys 2014 metais, ir jeigu jie tai išsiaiškins, tai ji turės didelių problemų, todėl jai geriau net nebandyti išvykti. Be to, jie galėtų prisikabinti prie visko – kad ir komentarų socialiniuose tinkluose ar radę kažką tavo telefone. Jie tiesiog galėtų jus areštuoti ir išvežti į Rusiją“, – kalbėjo moteris.
Tūkstančiai ukrainiečių buvo sulaikyti ir išvežti į Rusiją, CNN turi ir dokumentuotus atvejus, kai žmonės, bandydami išvykti iš okupuotų teritorijų, rusų tikrinimo punktuose būna sulaikomi ir išvežami tūkstančius kilometrų į Rusijos gilumą.
Neįmanoma išvykti tiesiai iš okupuotų teritorijų į Ukrainą ir tai reiškia, kad visi, kurie nori išvykti, turi keliauti per Rusiją, išvykti iš jos ir tada per Europą pasiekti Ukrainą.
„Nėra lengva viską palikti ir tapti pabėgėliu. Tu negali parduoti savo namų, tu negali pereiti sienos turėdamas daug pinigų. Taigi, tai įmanoma, tačiau ne visiems“, – tikino „Zla Mavka“ aktyvistė.
Būtent dėl to ji ir milijonai okupuotose teritorijose likusių ukrainiečių su nerimu ir baime stebi naujienas iš Baltųjų rūmų ir kitur.
„Žmonės nervinasi ir bijo išgirsti, kad derybų metu mūsų miestai taps Rusija. Tai didžiausia baimė. Tačiau galiu pasakyti, kad netgi jeigu taip ir nutiks, pasipriešinimas tęsis“, – pabrėžė moteris.
