Daugelį metų Rusija skatino sabotažą ir dezinformaciją, kad pakenktų Vakarų institucijoms, kurios laikomos atkakliomis kliūtimis Maskvos teritorinėms ambicijoms ir svajonėms susigrąžinti sovietinį statusą ir galią. Tačiau Donaldo Trumpo nesutarimai su Europa dėl Grenlandijos yra lyg dviašmenis kardas ir dar gali atsirūgti Rusijai, skelbia CNN.
Rusija svajojo, kaip sugriauti NATO
NATO, galingo Vakarų karinio aljanso, sugriovimas buvo ypač laki fantazija, ypač po karo Ukrainoje. Susirūpinimą dėl galimos NATO plėtros Kremlius panaudojo beveik prieš ketverius metus įvykdytai brutaliai, plataus masto invazijai pateisinti.
„Įsivaizduokite, kaip Kremliaus valdžios koridoriuose džiūgaujama, kad Vakarų vienybė gali suskilti ir NATO, 80 metų buvusi atrama prieš Rusijos grėsmes, galiausiai subyrės dėl mažai tikėtino Grenlandijos klausimo ir nepageidaujamų JAV prezidento Donaldo Trumpo užuominų į Danijos teritoriją. Rusija iš šono stebi, kaip jos seni priešai vieni kitus ėda“, – pastebi CNN.
„Kinija ir Rusija, matyt, mėgaujasi“, – pastebėjo Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas socialiniame tinkle „X“ po to, kai D.Trumpas pagrasino nepaprastais muitais Europos sąjungininkėms, kurios priešinasi JAV perėmimui.
Ir Kinija, ir Rusija griežtai atmeta kaltinimus, kad turi teritorinių planų Grenlandijoje – net Danijos kariuomenė teigia, kad didelės invazijos grėsmės iš rytų nėra.
Kremliaus atstovai mėgaujasi
Tačiau iš tiesų per Rusijos valstybinę televiziją prokremliški atstovai džiaugėsi D.Trumpo žingsniais Grenlandijoje, kuriuos jie įvertino kaip „suduodančius katastrofišką smūgį NATO“ ir kaip „išties didžiulius Rusijai“.
Suprantama, kad, NATO aljansui susiduriant su didžiausia per pastaruosius dešimtmečius krize ir galimai suskilus transatlantinei vienybei, Vakarų parama Ukrainos karo veiksmams neabejotinai susilpnės, o Maskvai mūšio lauke bus suteikta dar stipresnė persvara.
Kyjivo nelaimei, tai gali būti tikslus vertinimas, pastebi CNN.
Tačiau šampano kamščiai Kremliuje dar nepokši.
Bent jau iš pradžių oficiali Maskvos reakcija buvo gana santūri, netgi kritiška: Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad D.Trumpas Grenlandijoje „veikė nesilaikydamas tarptautinės teisės normų“, o tai stebina Kremlių, kuris pats toleravo neapsakomus tarptautinių normų ir įstatymų pažeidimus per daugelį autoritarizmo stiprėjimo metų savo šalyje ir užsienyje.
Dėl ko visgi susirūpino Kremlius
JAV Grenlandijos kontrolė Maskvoje gali būti vertinama kaip tikras iššūkis pačios Rusijos dominavimui Arkties regione.
Tačiau Kremliui, kaip ir likusiam pasauliui, tikriausiai kyla didesnių rūpesčių, nes jis, kaip ir visas pasaulis, su nemalonumu ir nerimu stebi, kaip nenuspėjama D.Trumpo administracija įgyja, regis, nevaržomą karinę ir ekonominę galią pasaulyje.
„Vienašališki ir pavojingi veiksmai dažnai pakeičia diplomatiją, pastangas pasiekti kompromisą ar rasti visiems tinkamus sprendimus“, – neseniai savo pirmojoje naujųjų metų užsienio politikos kalboje dėl pasaulio būklės apgailestavo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Vietoj to, kad valstybės užmegztų tarpusavio dialogą, yra tokių, kurie, remdamiesi principu „galia yra teisė“, siekia įtvirtinti savo vienašališkus pasakojimus, tokių, kurie tiki, kad gali primesti savo valią, pamokyti kitus, kaip jie turi gyventi, ir duoti nurodymus“, – pridūrė V.Putinas, be jokios užuominos apie save, akivaizdžiai turėdamas omenyje JAV veiksmus tarptautinėje arenoje.
Maskva praranda draugus
Jau dabar Maskvos aljansų tinklas – smarkiai pažeistas pernai nuvertus Rusijos remiamą Sirijos diktatorių Basharą al Assadą – sparčiai trūkinėja.
Ilgametis Rusijos sąjungininkas Iranas praėjusiais metais tapo skausmingų JAV ir Izraelio oro antskrydžių taikiniu. Po pastarojo žiauraus susidorojimo su antivyriausybiniais protestuotojais ten netrukus gali būti smogta dar kartą, o tai kelia grėsmę promaskvietiško islamo režimo išlikimui.
Anksčiau šį mėnesį JAV pajėgos dramatiškai sučiupo Kremliaus favoritą Venesuelos prezidentą Nikolasą Maduro, o tai buvo dar vienas smūgis Maskvai į veidą.
O kalbos apie Kubą, tradicinę Rusijos klientę ir JAV priešę, kuri yra kita Vašingtono režimo pakeitimo sąraše, rodo, kad Kremliaus laukia dar vienas užsienio politikos pažeminimas.
Kaip komentavo „Moskovskij komsomolec“, pavadinęs Trumpą „vyriausiuoju beprotnamio gydytoju“, „kyla jausmas, kad vyriausiasis prieglaudos gydytojas taip pat išprotėjo ir kad viskas subyrėjo į šipulius“
Maskva jau seniai menkina po Antrojo pasaulinio karo galiojusią taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką ir sako, kad ji tėra tik Vakarų įrankis, kupinas dvejopų standartų, kuriuo siekiama sulaikyti priešininkus, tarp kurių svarbiausias yra Kremlius.
Rusija nori įtakos zonų pasaulyje
Maskva atvirai kvestionavo JT Chartijoje įtvirtintą draudimą jėga keisti sienas ir nuolat reikalavo sukurti pasaulį, kuriame didžiosios valstybės turėtų teisę į išskirtines įtakos sferas.
„Atrodo, kad Vašingtonas dabar vis labiau pritaria Rusijos pasaulėžiūrai, o tai yra svarbi pergalė Maskvos atkaklumui. Tačiau kol kas šios pergalės šventimas atidėtas, nes nerimaujama, koks pavojingas naujas pasaulis gali būti pradėtas kurti. Kova su vis labiau neapgalvotu D.Trumpu gali tapti nemenku iššūkiu Kremliui, įpratusiam bendrauti su stabilesne ir nuspėjamesne JAV administracija“, – pastebi CNN.
Kaip su nerimu komentavo vienas įtakingas Rusijos bulvarinis laikraštis „Moskovskij komsomolec“, pavadinęs D.Trumpą „vyriausiuoju beprotnamio gydytoju“, „kyla jausmas, kad vyriausiasis prieglaudos gydytojas taip pat išprotėjo ir kad viskas subyrėjo į šipulius“.
