Svarbiausios naujienos
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Tobulas sprendimas“ Ukrainos problemai: Rusija tikisi pasinaudoti Grenlandijos krize
20:43
Praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Donaldas Trumpas pasitelkė „Rusijos grėsmę“ kaip pretekstą Grenlandijos aneksijai, jis netikėtai pakvietė Vladimirą Putiną į savo naująją „Taikos tarybą“.
Praėjusios savaitės parodė, kad Maskvos reakcija į Trumpo „Grenlandijos manevrą“ buvo dezorientuojanti, rašo „Politico“. Kremliaus pareigūnai pakaitomis reiškė tariamą užuojautą Arkties salos gyventojams ir atvirą entuziazmą dėl Trumpo kėsinimosi šalį.
Šis prieštaravimas, anot žurnalistų, rodo sąmoningą strategiją: pasinaudoti krize, kad būtų susilpninta Vakarų vienybė, o Trumpo dėmesys būtų nukreiptas kitur.
Kokia Rusijos reakcija į situaciją dėl Grenlandijos?
Per kelias savaites po to, kai Trumpas ėmėsi veiksmų prieš Venesuelos prezidentą Nicolásą Maduro ir pagrasino intervencija Irane, Rusija, atrodo, atidėjo kitus savo geopolitinius siekius – įskaitant Arktį – tam, kad išlaikytų Vašingtono palankumą Ukrainos klausimu. Tuo pat metu Maskva, regis, tikisi, kad įtampa dėl Grenlandijos suskaldys NATO ir įkals naujus pleištus tarp Kyjivo ir jo svarbiausių sąjungininkų.
„Dar prieš trumpą laiką būtų buvę sunku įsivaizduoti, kad kažkas panašaus galėtų nutikti“, – antradienį spaudos konferencijoje pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, džiaugdamasis „blėstančiomis perspektyvomis išsaugoti NATO kaip vieningą Vakarų karinį-politinį bloką“.
Susirūpinimas dėl Grenlandijos jau davė dividendų Kremliui: Ukrainos tema buvo išstumta iš darbotvarkės Davose, kur Europos lyderiai skubiai renkasi bandyti sušvelninti krizę, teigia žiniasklaida.
„Grenlandija – idealus sprendimas“, – savo „Telegram“ kanale rašė prokremliškas politologas Sergejus Markovas.
Įtampa tarp Europos ir JAV galėtų tapti tramplinu NATO žlugimui. „Tada ES bus priversta nutraukti savo karą prieš Rusiją“, – pridūrė jis.
Po metų, praleistų kritikuojant „kolektyvinius Vakarus“, prokremliški propagandistai dabar užsimena, kad Rusija gali tiesiog atsisėsti ir stebėti, kaip jos priešai klumpa. Lavrovas taip pat rado laiko „lengvam trolinimui“, rašo „Politico“.
Atmesdamas teiginius, kad Maskva turi pretenzijų į Grenlandiją, Rusijos diplomatijos vadovas pareiškė, jog sala JAV saugumui yra tokia pat svarbi kaip Krymas Rusijai – turėdamas omenyje 2014 m. Maskvos užgrobtą Ukrainos pusiasalį.
„Ar Grenlandija akivaizdžiai priklauso Danijai? Tai buvo kolonijinis užkariavimas. Tai, kad jos gyventojai dabar priprato ten gyventi ir jaučiasi patogiai, – kitas klausimas. Tačiau buvusių kolonijų klausimas tampa vis rimtesnis“, – sakė jis.
Nors Maskva neigia kelianti karinę grėsmę Danijai, ji kruopščiai vengia kritikuoti Trumpą, teigia žiniasklaida. Vietoj to, Kremlius pristato jo veiksmus kaip „istorinius“.
Primename, kad Volodymyras Zelenskis sureagavo į Trumpo grasinimus dėl Grenlandijos. Jis pabrėžė, kad Ukraina gerbia Danijos suverenitetą ir palaiko jos teritorinį vientisumą. „Labai noriu, kad Amerika išgirstų Europą, išgirstų per diplomatiją“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen taip pat sureagavo į Trumpo grasinimus, pabrėždama, kad praėjusią vasarą sudaryta JAV–ES prekybos sutartis, kurią pats Trumpas tuomet vadino „didžiausia istorijoje“, dabar atsidūrė pavojuje.
Lukašenka pasirašė dokumentą dėl Baltarusijos prisijungimo prie Taikos tarybos ir paminėjo Ukrainą
22:58
Save paskelbęs Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka paskelbė, kad pasirašė dokumentą dėl savo šalies prisijungimo prie Taikos tarybos, kurią planuoja įsteigti JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jis teigė, kad 1 mlrd. dolerių įnašas tam nėra būtinas, praneša BelTA.
„Pasirašiau atitinkamą kreipimąsi į Jungtines Valstijas, kuriame pareiškėme, kad esame pasirengę priimti jų pasiūlymą tapti šios Tarybos nariais“, – sakė Lukašenka žurnalistams.
Baltarusijos vadovas patikino, kad prisijungimas prie Taikos tarybos nereikalauja jokio mokėjimo. Jis teigė, kad informacija apie vieno milijardo dolerių įnašą yra melas.
Lukašenka taip pat pridūrė, kad Baltarusija greičiausiai neteiks reikšmingos pagalbos Gazos Ruožui, tačiau esą „padės kitoms šalims“.
„Visų pirma, galbūt galime kuo nors padėti dėl Ukrainos, kažkaip tai aptarti ir skatinti taiką. Galime ją priartinti ir daryti įtaką Ukrainos vadovybei. Tai man labiausiai patinka. Ne tai, kad mes reikšmingai padėsime Gazai. Aš žinau savo galimybes ir mūsų Baltarusijos galimybes“, – pabrėžė saviskelbis Baltarusijos prezidentas.
JAV pakvietė Baltarusiją prisijungti prie Taikos tarybos – kas žinoma?
Anksčiau Baltarusijos Užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorius Ruslanas Varankovas pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakvietė Baltarusijos diktatorių Aliaksandrą Lukašenką prisijungti prie Gazos Taikos tarybos. Pasak jo, šalis šį kvietimą vertina kaip Lukašenkos asmeninių pasiekimų ir tarptautinio statuso pripažinimą.
Varankovas taip pat pranešė, kad Lukašenka gavo kvietimą iš Trumpo. Jis teigė, kad Minskas yra pasirengęs prisijungti prie Taikos tarybos.
Primename, kad anksčiau „Bloomberg“, remdamasi Gazos Taikos tarybos chartijos projektu, pranešė, jog Trumpo administracija reikalauja, kad šalys, siekiančios nuolatinės vietos naujojoje Taryboje, įneštų bent 1 mlrd. dolerių. Trumpas bus pirmasis Tarybos pirmininkas ir asmeniškai spręs, kas bus pakviestas prisijungti.
Agentūra taip pat nustatė, kad sprendimai Taikos taryboje bus priimami balsų dauguma – kiekviena valstybė narė turės po vieną balsą, tačiau visi sprendimai turės būti patvirtinti pirmininko. Taikos tarybos chartijoje ji apibūdinama kaip „tarptautinė organizacija, siekianti skatinti stabilumą, atkurti tinkamą ir teisėtą valdymą bei užtikrinti ilgalaikę taiką konfliktų paveiktuose ar jiems gresiančiuose regionuose“.
Po Rusijos smūgio Ukrainos parlamentas liko be elektros ir vandens
19:08
Rusijos naktiniai smūgiai Ukrainos energetikos tinklui paliko parlamento pastatą Kyjive be elektros, šildymo ir vandens, antradienį pranešė jo pirmininkas.
„Po dar vienos Rusijos raketų ir dronų atakos Ukrainos miestai liko be elektros, vandens ir šildymo. Ukrainos Aukščiausioji Rada (parlamentas) šiuo metu taip pat neturi šių pagrindinių paslaugų“, – socialinėje žiniasklaidoje sakė parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančukas.
Kaip Rusija netikėtai „uždirbo“ 216 milijardų JAV dolerių
19:05
Nuo 2022 m. vasario Rusijos banko aukso atsargų vertė padidėjo daugiau kaip 216 mlrd. JAV dolerių, nors, „Bloomberg“ skaičiavimais, centrinis bankas nevykdė didelių metalo pirkimų. Tai bemaž prilygsta 244 mlrd. JAV dolerių, kuriais Rusija neteko galimybės naudotis dėl jos valstybės lėšų įšaldymo Europos Sąjungoje, nurodė agentūra.
Centrinio banko duomenimis, praėjusių metų pabaigoje Rusijos tarptautinės atsargos siekė 755 mlrd. JAV dolerių, iš kurių 326,5 mlrd. dolerių buvo laikomi auksu. Rusijos bankas savo aukso atsargas pradėjo naudoti tik metų pabaigoje, sumažindamas savo atsargas 0,2 mln. trojos uncijų iki 74,8 mln. trojos uncijų.
Auksas brango 65 proc.
Nuo naujųjų metų aukso kainos pakilo 8 proc. O per visus 2025 m. auksas pabrango 65 proc. ir parodė didžiausią metinį augimą nuo 1979 m.
Rusijos finansų ministerija tikisi, kad aukso kainos ilgainiui ir toliau kils bei pasieks 5000 JAV dolerių už unciją ribą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Paviešino sąrašą, ką Trumpas kviečia į Taikos tarybą: įtraukė ir žmonos gimtinę
18:45
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakvietė beveik 50 pasaulio lyderių prisijungti prie Gazos taikos tarybos. Jis tikisi įgyvendinti savo 20 punktų planą dėl ilgalaikės taikos ir palestiniečių anklavo atstatymo.
Tai pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“ ir paskelbė visą valstybių sąrašą.
Žurnalistai pažymi, kad D.Trumpas nori, jog pasirašymo ceremonija įvyktų Davose sausio 22 d., ketvirtadienį, nepaisant kai kurių pakviestųjų raginimų iš naujo derėtis dėl grupės sąlygų.
Agentūra rašo, kad kelios šalys patvirtino savo dalyvavimą, o Prancūzija atsisakė.
Agentūra „Bloomberg“ praneša, kad toliau pateikiamas kvietimų sąrašas sudarytas remiantis su šiuo klausimu susipažinusiais asmenimis ir pranešimais socialinėje žiniasklaidoje. Žurnalistai pabrėžė, kad ne visos šalys patvirtino gavusios kvietimą ir sąrašas nėra baigtinis.
Sąraše neminima Lietuva, bet yra Melanios Trump gimtinė Slovėnija:
Visą sąrašą skaitykite ČIA.
Lenkija ruošiasi nutraukti pagalbą Ukrainos pabėgėliams
18:29
Lenkijos vyriausybė antradienį ėmėsi palaipsniui nutraukti pagalbą Ukrainos pabėgėliams, kuri buvo įvesta Rusijai įsiveržus į Ukrainą 2022 metais, nes visuomenės parama šiai pagalbai mažėja.
„Po ketverių metų padėtis Ukrainoje yra stabilesnė“, – spaudos konferencijoje sakė Adamas Szlapka, Lenkijos proeuropietiškos vyriausybės atstovas spaudai.
„Šios nepaprastosios taisyklės gali būti palaipsniui atšauktos, ir mes galime pereiti nuo laikinų sprendimų prie sisteminių“, – teigė jis.
Įstatymo projekte, kuris dabar keliaus į parlamentą, teigiama, kad pradinė pagalba ukrainiečiams buvo „patvirtinta kaip nepaprastoji, laikina priemonė“.
Jame numatoma panaikinti ankstesnes nuostatas, sukūrusias atskirą pagalbos ukrainiečiams sistemą, ir būtų panaikinta didžioji dalis jų specialiųjų teisių į socialines išmokas, apgyvendinimą ir medicininę priežiūrą.
Kai kurios esamos apsaugos priemonės, pavyzdžiui, teisėto buvimo ir tapatybės patvirtinimo priemonės, bus išlaikytos.
Įstatymo projektas sulaukė kritikos, įskaitant iš verslo interesų atstovų.
„Lewiatan“ konfederacija, Lenkijos verslininkams atstovaujanti NVO, teigia, kad šis žingsnis „gali paralyžiuoti darbo rinką“.
Pranešime spaudai teigiama, kad apsaugos priemonės „leido legaliai įsidarbinti maždaug 1,24 mln. žmonių“, nurodant, kad ukrainiečiai šiuo metu sudaro 66 proc. Lenkijos užsienio darbo jėgos.
2024 metais Lenkijos ukrainiečių darbo jėga sudarė 2,7 proc. šalies BVP, o tai viršija visą Lenkijos pagalbos indėlį.
Lenkija buvo milijonų Ukrainos pabėgėlių, kirtusių Europą invazijos pradžioje, įėjimo taškas ir išlieka pagrindiniu humanitarinės bei karinės pagalbos pristatymo centru.
Tačiau nuo karo pradžios visuomenės nuomonė apie ukrainiečius Lenkijoje pablogėjo.
Remiantis Lenkijos visuomenės nuomonės tyrimų centro sausio mėnesio apklausa, tik 48 proc. lenkų pritaria pagalbai nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, o 46 proc. tam nepritaria.
Tai yra žemiausias paramos lygis nuo matavimų pradžios po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 metais.
Konservatyvusis, nacionalistinis Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis įgarsino šias nuotaikas, pernai savo kadencijos pradžioje pranešdamas, kad nepasirašys jokio „įstatymo dėl specialios pagalbos Ukrainos piliečiams“.
Lukašenka prašneko, ar reikės Trumpui duoti 1 milijardą dolerių
18:05
Autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka melu pavadino informaciją, kad norint dalyvauti JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytoje Taikos taryboje, reikia sumokėti 1 mlrd. JAV dolerių. Tai jis sakė jis žurnalistams Minske.
Atsakydamas į klausimą apie realias prisijungimo prie Taikos tarybos sąlygas ir gandus, kad tam reikia sumokėti 1 mlrd. dolerių, A.Lukašenka sakė: „Šie ligoniai dar kartą prašovė. Tereikia perskaityti dokumentą. Jokių pinigų nereikia.“
15min primena, kad anksčiau skelbta, jog 1 milijardą dolerių reikėtų mokėti, jei būtų norima pratęsti 3 metų narystės laikotarpį.
Ką sakė apie 1 mlrd. dolerių
Sausio 17 d. naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais, rašė, kad Baltieji rūmai reikalauja, jog šalys, norinčios nuolatinės vietos tokioje nuolatinėje Taikos taryboje, įneštų po 1 mlrd. JAV dolerių įnašą.
Šalims narėms, kurioms taryboje atstovautų jų valstybių vadovai, būtų leidžiama prisijungti trejiems metams – arba ilgiau, jei per pirmuosius metus jos sumokėtų daugiau nei 1 mlrd. dolerių, teigiama chartijos projekte.
„Kiekviena valstybė narė eina pareigas ne ilgiau kaip trejus metus nuo šios Chartijos įsigaliojimo, su galimybe pirmininkui jas atnaujinti“, – rašoma jame.
„Trejų metų narystės terminas netaikomas valstybėms narėms, kurios per pirmuosius metus nuo Chartijos įsigaliojimo į Taikos tarybos sąskaitą įmoka daugiau nei 1 000 000 000 JAV dolerių grynaisiais pinigais“, – nurodoma dokumente.
Lukašenka pasirašė dokumentą dėl Taikos tarybos
Antradienį A.Lukašenka Baltarusijos vardu pasirašė dokumentą dėl „Baltarusijos įstojimo į Taikos tarybą ir Taikos tarybos chartijos nuostatų vykdymo“, skelbia propagandinė agentūra BELTA.
„Pasirašiau atitinkamą kreipimąsi į Jungtines Valstijas, kad esame pasirengę priimti jų pasiūlymą tapti šios Tarybos steigėjais“, – sakė autoritarinis Baltarusijos vadovas.
„Axios“: susitarimo pasirašymas tarp Ukrainos ir JAV atšauktas
16:26
Ukrainos ir Jungtinių Valstijų dokumento dėl ekonominės gerovės pasirašymas Pasaulio ekonomikos forume Davose buvo atšauktas, skelbia naujienų portalas „Axios“, remdamasi neįvardytu Ukrainos pareigūnu.
Straipsnyje teigiama, kad krizė dėl Grenlandijos sužlugdė planus Davoso forumą panaudoti JAV, Ukrainos ir Europos susitarimui dėl saugumo garantijų ir Ukrainos atsigavimo pasiekti.
Nors Ukrainos pareigūnas nurodė, kad buvo atšauktas lyderių susitarimo pasirašymas, amerikiečių atstovas paneigė, jog buvo nustatyta pasirašymo data, ir pažymėjo, kad planą dar reikia galutinai suderinti.
Pasak „Axios“, JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat planavo susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir keliais Europos lyderiais, tačiau, anot vieno JAV pareigūno, „neturėtume tikėtis jokio proveržio“.
Antradienį Ukrainos vadovas V.Zelenskis pats paskelbė, kad nedalyvaus Davoso aukščiausiojo lygio susitikime dėl Rusijos atakų prieš energetikos sektorių.
JAV sąjungininkai tikėjosi, kad per Davoso aukščiausiojo lygio susitikimą bus paskelbta apie Gazos Ruožo taikos tarybos sukūrimą ir susitarimą dėl Ukrainos atstatymo.
„Vietoj to, prieš jam [Donaldui Trumpui] atvykstant, jie atsidūrė nežinioje ir aptarinėjo, kaip suvaldyti Grenlandijos krizę, grasinančią suskaldyti NATO“, – rašo „Axios“.
Neįvardytas Ukrainos pareigūnas leidiniui sakė, kad Europos pareigūnams teko atsisakyti argumentų dėl Ukrainos ir „rašyti naujus dėl Grenlandijos“.
JT pasmerkė žiaurias Rusijos atakas prieš Ukrainos energetikos sektorių
16:07
Jungtinės Tautos (JT) antradienį, po naujos rusų naktinių smūgių bangos, dėl kurios Kyjivo ir Odesos gyventojai liko be šildymo ir elektros, pasmerkė pakartotinius didelio masto išpuolius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
JT žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas pareiškė esąs pasipiktinęs dėl žiaurių Rusijos smūgių.
„Civiliai gyventojai patiria šių išpuolių naštą“, – sakė jis pareiškime.
Po naktinės Rusijos atakos tūkstančiai Kyjivo gyvenamųjų pastatų liko be šildymo ir vandens, temperatūrai nukritus iki 14 laipsnių Celsijaus šalčio.
Tai dar vienas smūgis Ukrainos sostinei, kuri jau stengėsi atkurti per ankstesnes atakas paveiktas gyvybiškai svarbias komunalines paslaugas.
Pasak V.Turko, išpuolius „galima apibūdinti tik kaip žiaurius“.
„Jie privalo liautis. Atakuoti civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą yra akivaizdus karo taisyklių pažeidimas“, – pabrėžė jis.
Jis teigė, kad labiausiai nukentės pažeidžiamiausi asmenys, įskaitant vaikus, pagyvenusius žmones ir neįgaliuosius.
Rusija nuo pat invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį smūgiuoja į Ukrainos energetikos sistemą, o Kyjivas teigia, kad tai yra bandymas pakirsti kovinę dvasią ir susilpninti ukrainiečių pasipriešinimą.
Kremlius teigia, esą taikosi tik į karinius objektus.
Maskva ir toliau rengia tokius didelio masto smūgius, nepaisydama išsamios ir gerai dokumentuotos viešos informacijos apie jų sunkias pasekmes civiliams gyventojams, sakė JT žmogaus teisių vadovas.
„Raginu Rusijos valdžią nedelsiant nutraukti šiuos išpuolius“, – sakė V.Turkas.
„Siaubinga matyti taip kenčiančius civilius gyventojus“, – pridūrė jis.
Rusijoje paauglį mirtinai sutraiškė parodoje eksponuojamo tanko dalis
15:28
Jakutsko propagandiniame multimedijos parke „Rusija – mano istorija“ vykstančioje karinės technikos parodoje, kurioje demonstruojama ir per invaziją į Ukrainą rusų kariškių užgrobta technika, žuvo šešiolikmetis paauglys, mirtinai prispaustas tanko korpuso, pranešė Jakutijos sostinės meras Jevgenijus Grigorjevas.
„Preliminariais duomenimis, vaiką prispaudė sunki judanti metalinė tanko dalis. Nelaimės vietoje dirba tyrimo institucijos“, – pranešė jis savo kanale platformoje „Telegram“.
Jis taip pat paragino tėvus uždrausti savo vaikams „nekontroliuojamiems žaisti prie potencialiai pavojingų objektų“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Dėl Rusijos smūgių Ukrainai Lenkija buvo uždariusi du oro uostus
15:08
Dėl Rusijos smūgių Ukrainai Lenkija antradienį buvo uždariusi du rytinius oro uostus.
„Dėl būtinybės užtikrinti karinės aviacijos veiklos laisvę, Žešuvo ir Liublino oro uostai sustabdė skrydžių veiklą“, – antradienį prieš 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku socialiniame tinkle „X“ paskelbė Lenkijos oro navigacijos agentūra PANSA.
Mažiau nei po valandos PANSA pranešė, kad oro uostai vėl atidaryti.
Gynybos viceministras Cezary Tomczykas antradienio rytą privačiam transliuotojui TVN24 sakė, kad Lenkijos oro erdvėje „nebuvo ir nėra jokios grėsmės“.
Jis pridūrė, kad Lenkijos kariuomenė suaktyvina savo sistemas reaguodama į Rusijos strateginių bombonešių arba naikintuvų, galinčių nešti hipergarsines raketas, paleidimą ir tai vadino atsargumu.
-
Putino pasiuntinys Dmitrijevas: Vakarų aljansui galas
-
Kuo tai skiriasi nuo Krymo aneksijos: kaip Bessentas pateisino Trumpo sprendimą užgrobti Grenlandiją
-
Rusijai gresia naujas smūgis – pajamos iš naftos ir dujų mažėja beveik 50 proc.
-
„Bloomberg“: kilo problema – Ukraina stabdo dronų užsakymus iš Vokietijos bendrovės
