„Tikriausiai argumentas buvo tas, kad suteikti jiems tribūną kalbėti buvo svarbiau nei apsaugoti juos „nuo įžeidinėjimų ir visuomenės smalsumo“, o tai, pasak Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto, apima ir apsaugą nuo žiniasklaidos“, – rašo leidinys.
Kaip primena CNN, Ukraina ir anksčiau rengė spaudos konferencijas su karo belaisviais, įskaitant kovotojus iš Nepalo ir kelių Afrikos šalių, tačiau jos sprendimas suteikti tribūną Kinijos karo belaisviams yra ypatingas.
Kaip pažymi CNN, Kyjivas bando pasinaudoti šiuo momentu ir įgyti pranašumą kovoje su Maskva dėl įtakos JAV prezidentui Donaldui Trumpui.
Vašingtonas daug dėmesio skiria Kinijai, kurią kai kurie Baltųjų rūmų atstovai laiko pagrindine Jungtinių Valstijų pasauline priešininke ir prieš kurią administracija taiko vis didesnius importo muitus. Ir todėl Ukraina aiškiai suinteresuota sustiprinti viską, kas rodo, kad Kinijos parama Rusijai gali būti ne tik diplomatinė ir ekonominė, pažymima straipsnyje.
Tačiau Kyjivas gali siųsti signalą ne tik JAV, bet ir Europai.
Pavyzdžiui, Andersas Puckas Nielsenas iš Danijos karališkojo gynybos koledžo mano, kad Kyjivas taip pat yra susirūpinęs dėl Europos Sąjungos pastarojo meto bandymų pataisyti santykius su Kinija, kai priešinamasi D.Trumpo prekybos karui.
„Staiga atrodo, kad europiečiai ir kinai turi potencialo rasti bendrą kalbą ir kitais klausimais“, – sakė A.P.Nielsenas.
Taigi akivaizdu, kad Ukraina žengė šį politinį žingsnį, siekdama iš tikrųjų pabrėžti kinų kovotojų buvimą Rusijos pajėgose, pridūrė jis.
Būtent taip tai suvokė ir pats Pekinas.
„Raginame atitinkamas šalis tinkamai ir blaiviai suprasti Kinijos vaidmenį ir vengti neatsakingų pareiškimų“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.


