„Raktas į Europos saugumo užtikrinimą mažesnėmis JAV mokesčių mokėtojų sąnaudomis gali slypėti Europos bankų sąskaitose. Vakarai įšaldė apie 300 mlrd. JAV dolerių Rusijos turto užsienio valiuta, tačiau Europos užsispyrimas neleido šių lėšų panaudoti karo žalai Ukrainai atlyginti. Išrinktasis prezidentas D.Trumpas turėtų primygtinai reikalauti mobilizuoti Kremliaus rezervus Ukrainos atstatymui ir būsimiems ginklų pirkimams finansuoti“, – teigė autoriai.
Primenama, kad, Pasaulio banko duomenimis, Rusija padarė Ukrainai daugiau kaip 150 mlrd. JAV dolerių tiesioginės žalos ir beveik 500 mlrd. dolerių ekonominių nuostolių.
„Ukrainai prireiks tokio dydžio išorinių lėšų, kad būtų galima atkurti šalį, o dar daugiau – perginkluoti ją nuolat perkant vakarietišką ginkluotę“, – rašoma leidinyje.
Pasak Ch.Millerio ir N.Fergusono, akivaizdus sprendimas – panaudoti įšaldytą Rusijos turtą. Tačiau dėl Europos pasipriešinimo Ukrainai buvo atblokuota tik 50 mlrd. JAV dolerių, o pagrindiniai aktyvai liko nepaliesti.
Kartu ekspertai įvardijo penkis veiksnius, dėl kurių dabartinis metas yra idealus naudoti šias lėšas Rusijos padarytai žalai atlyginti:
- D.Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus (jis žino, kaip panaudoti svertus, o europiečiai žino, kad jei nesiims veiksmų, jis „užverš varžtus“);
- pasikeitė turtas (vertybiniai popieriai iš esmės virto grynaisiais pinigais, o tai gali suteikti Vašingtonui ir Londonui galimybę veikti vienašališkai);
- atsargos gali būti mobilizuojamos tarptautinę teisę atitinkančiais būdais;
- Rusija turi mažiau galimybių imtis ekonominių atsakomųjų priemonių (Maskva negali padaryti daugiau žalos nei jau padarė);
- Daugelis Europos vyriausybių pagaliau pritarė šiai idėjai (europiečiai supranta, kad Ukrainai reikia ilgalaikio finansavimo šaltinio).
„D. Trumpo administracija turi unikalią galimybę sudaryti geresnį susitarimą. Abi Atlanto pusės gautų naudos, jei V.Putino pinigai būtų perduoti jo agresijos aukoms – kuo greičiau, tuo geriau“, – teigė ekspertai.
