Humanitarinės pagalbos grupės pabrėžia, kad tai pirmas kartas istorijoje, kai tokio plataus masto maisto trūkumo krizės nutinka tuo pačiu metu. Atsakyti į jas tiesiog trūksta resursų.
Jungtinės Tautos iki kovo mėnesio prašo 4,4 milijardų JAV dolerių, kad būtų išvengta katastrofos. Naujasis generalinis sekretorius, portugalas Antonio Guterresas praėjusią savaitė teigė, kad kol kas organizacija turi tik nedidelę dalį reikalingų lėšų.
D.Trumpo siūlomo biudžeto detalės vis dar nėra paviešintos, bet manoma, kad užsienio paramos apkarpymas nesulauks aršaus pasipriešinimo Kongrese. Iki šiol JAV parama kovai su badu buvo skiriama iš dar Baracko Obamos pasiūlyto biudžeto.
Bado grėsmė Somalyje, Pietų Sudane, „Boko Haram“ teroro atakų nuvargintoje Nigerijoje ir Jemene didina JAV paramos svarbą.
Nigerijoje milijonus žmonių iš jų gyvenamųjų vietų išgujo teroro grėsmė. Somalyje badą sukėlė šalį užklupusi sausra ir teroristinės grupės „al-Shabab“ trukdymas humanitarinėms grupėms pasiekti pagalbos reikalaujančias vietas.
Pietų Sudane milijonus žmonių iš jų gyvenamųjų vietų išsikelti privertė trejus metus trunkantis pilietinis karas. Jemene pilietinio karo situaciją dar labiau paaštrino Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos smūgiai iš oro.
JAV parama – gyvybiškai būtina
2016 metais JAV parama sudarė 28 proc. JTO šioms keturioms valstybėms skiriamos paramos.
„Niekas negali pakeisti Jungtinių Valstijų šioje paramos srityje“, – perspėjo Raudonojo Kryžiaus tarptautinio komiteto generalinis direktorius Yvesas Daccordas. „Nepamenu, kad kada būčiau matęs tokią komplikuotą karo, sausros ir ekstremalaus bado situaciją“, – pridūrė jis.
Amerikos pagalbą koordinuojantys pareigūnai vis dar bando išsiaiškinti Baltųjų rūmų požiūrį į humanitarinę pagalbą. Nepaisant to, kad JAV užsienio paramai skiria vos vieną procentą biudžeto, tai paverčia ją didžiausia pasaulio donore.
Praėjusiais metais JAV užsienio paramai skyrė 6,4 mlrd. dolerių, o tai sudarė daugiau nei ketvirtį Jungtinių Tautų pagalbos biudžeto.
„Mes išliekame įsipareigoję JAV užsienio politikai, kuri pabrėžia saugumo, klestėjimo ir Amerikos žmonių vertybių svarbą“, – teigė JAV tarptautinio vystymosi agentūros atstovas.
Paklaustas, ar amerikiečiai ketina prisidėti prie paramos nuo bado kenčiančiomis valstybėms, jis pareiškė: „Neturime jokių žinių apie papildomą finansavimą.“
Vėluojama reaguoti
Ankstesniuose pranešimuose buvo skelbiama, kad D.Trumpas ketina Valstybės departamento ir tarptautinio vystymosi agentūros biudžetą mažinti 37 proc.
„Tai palieka gerokai mažesnę dalį, kurią galima skirti tiesioginei pagalbai“, – pastebėjo Globalaus vystymosi fondo analitikas Scottas Morrisas.
Paskutinį kartą badas buvo oficialiai paskelbtas Afrikoje, Somalyje, 2011 metais. Tuomet mirė net 260 tūkstančių žmonių, o pagalbos organizacijos pripažino, kad jos per vėlai reagavo į pranešimus apie galimą plataus masto krizę.
Badas yra oficialiai skelbiamas, kai 30 proc. valstybės gyventojų patiria rimtų problemų dėl mitybos trūkumo, o 2 suaugusieji arba 4 vaikai iš 10 tūkstančių gyventojų miršta nuo bado.
Somalyje esantys visuomeninių organizacijų atstovai skelbia, kad šį kartą bado protrūkis gali būti dar baisesnis ir nusinešti daugiau gyvybių nei prieš šešeris metus. Pietų Sudane badas gresia beveik milijonui vaikų.
