Kalifornijoje įsikūrusios bendrovės „Saildrone“ prisijungimas prie veiksmų sukėlė kritiką Danijoje dėl glaudesnių ryšių su JAV užmezgimo tokioje jautrioje srityje kaip skaitmeninis saugumas.
Ši reakcija kilo sparčiai kintant aljansams, tobulėjant technologijoms ir tebesitęsiant įtampai tarp Kopenhagos ir Vašingtono po to, kai Donaldas Trumpas pagrasino perimti Danijos karalystei priklausančią Grenlandiją.
-
Baltijos jūros ateitis – ką daryti ir ko nedaryti?
-
Šiaurės Europos valstybės susitarė stiprinti bendradarbiavimą kovojant su Rusijos šešėliniu laivynu
-
Baigėsi 54-osios tarptautinės jūrinės pratybos „Baltijos operacijos 25“
-
Estijos „KC Energy“ įjungė vieną galingiausių saulės energijos parkų Baltijos šalyse
10 metrų ilgio bepiločiai laivai, vadinami plūduriuojančiais dronais (ang. saildrones), primena burlaivius, tačiau yra skirti tik duomenims rinkti. Naudodami laive įmontuotą dirbtinį intelektą, įrenginiai kaupia duomenis naudodami daugybę jutiklių, kamerų ir radarų, kad susidarytų išsamesnis vaizdas apie veiklą jūroje, nei gali pateikti palydovai.
Bendrovė anksčiau bendradarbiavo su JAV kariniu jūrų laivynu, kuris naudojo jos laivus kovai su prekyba narkotikais ir neteisėta žvejyba. Į Daniją šis laivas atvyko pirmą kartą, kai jis buvo naudojamas gynybos tikslais Europos vandenyse.
„Tokių dronų tikslas – suteikti akis ir ausis ten, kur anksčiau jų neturėjome“, – pareiškė bendrovės „Saildrone“ generalinis direktorius Richardas Jenkinsas.
Didėjant susirūpinimui dėl vadinamojo šešėlinio Rusijos laivyno – senstančių tanklaivių, naudojamų sankcijoms apeiti ir gabenančių naftą į Kiniją ir Indiją, – plūduriuojantys dronai gali būti naudojami laivų identifikavimui patikrinti ir neįprastiems judėjimams, kurie gali reikšti povandeninį vamzdynų ar duomenų perdavimo kabelių sabotažą, pažymėti.
„Dabar matome, kad komercinės laivybos laivynai naudojami kariniams tikslams“, – pažymėjo bendrovės vadovas.
„Taigi, nesvarbu, ar tai šešėlinis Rusijos laivynas, prekiaujantis nelegaliomis prekėmis ir apeinantis sankcijas, ar jie bando daryti piktavališkus dalykus, pavyzdžiui, sugadinti infrastruktūrą, turime turėti galimybę tai stebėti“, – pridūrė jis.
Danijos ginkluotosios pajėgos Baltijos jūroje dislokuoja keturis tokius dronus operatyviniams bandymams, kad pagerintų savo jūrų stebėjimo ir žvalgybos duomenų rinkimo pajėgumus.
„Reikia labai gerai pagalvoti“
Tačiau ši partnerystė sukėlė Danijos technologijų lyderių susirūpinimą.
Programinės įrangos inžinierius ir verslininkas Davidas Heinemeieris Hanssonas Danijos transliuotojui DR sakė: „Problema su Amerikos bendrovėmis yra ta, kad jos turi laikytis Amerikos įstatymų, Amerikos dekretų ir Amerikos prezidento. Jis gali bet kada pareikalauti duomenų ir bet kada uždaryti projektą“.
„Esant tokiai tarptautinei situacijai, kokią matome šiuo metu, akivaizdu, kad renkantis Amerikos tiekėjus šioje srityje reikia labai gerai pagalvoti“, – atkreipė dėmesį Danijos kibernetinio saugumo tarybos vadovas Jacobas Herbstas.
Tuo tarpu R.Jenkinsas gynėsi, kad jie negauna įslaptintų duomenų iš Danijos ir kad duomenys yra visiškai užšifruoti.
Plūduriuojantys dronai gali būti varomi dyzelinu, vėjo ir saulės energija ir gali išbūti jūroje ilgiau nei metus, tačiau vidutinė jų dislokacijos trukmė – 100 dienų. Norint aprėpti visą Baltijos jūrą, reikėtų nuo 10 iki 20 tokių dronų.
