M. Frederiksen, kurios socialdemokratai per visuotinius rinkimus nesugebėjo užsitikrinti daugumos, turės surengti diskusijas su kitomis 11 į parlamentą išrinktų partijų ir bandyti nuspręsti, kas galėtų tapti naujuoju ministru pirmininku ir suformuoti vyriausybę.
Tuo metu danai ruošiasi kelias savaites truksiančiam procesui, M. Frederiksen siekiant įtvirtinti valdžią smarkiai susiskaldžiusiame parlamente po antradienį įvykusių pirmalaikių rinkimų.
Kairiųjų blokas, kurį sudaro penkios partijos, įskaitant M. Frederiksen socialdemokratus, iškovojo 84 vietas, dešinieji ir kraštutiniai dešinieji gavo 77, o centristinė Nuosaikiųjų partija per rinkimus laimėjo 14 vietų.
Socialdemokratai pasiekė blogiausią rinkimų rezultatą nuo 1903 metų, nors ir liko didžiausia Danijos partija, turinčia 38 vietas 179 vietų parlamente.
M. Frederiksen anksčiau trečiadienį karaliui Frederikui oficialiai įteikė savo koalicinės vyriausybės atsistatydinimo pareiškimą, per televiziją transliuotuose partijų lyderių debatuose pareiškusi, kad nori pabandyti suformuoti centro kairiųjų vyriausybę.
„Realiausias scenarijus“ būtų koalicija su penkiomis kairiosiomis partijomis ir centro dešiniaisiais nuosaikiaisiais, sakė ji.
Pastaruosius ketverius metus M. Frederiksen vadovavo beprecedentei kairiųjų ir dešiniųjų koalicijai, kurią sudarė jos socialdemokratai, nuosaikieji ir liberalai. Tačiau liberalai atsisakė toliau dirbti socialdemokratų vadovaujamoje vyriausybėje.
