„Tai, ką matėme vakar vakare, yra rimčiausias iki šiol įvykdytas išpuolis prieš Danijos ypatingos svarbos infrastruktūrą“, – pareiškime sakė premjerė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen).
Ji pridūrė, kad šis išpuolis atitinka pastarojo meto tendenciją, kai „vykdomi kiti dronų išpuoliai, oro erdvės pažeidimai ir programišių išpuoliai prieš Europos oro uostus“.
Danijos policija anksčiau teigė nežinanti, kas atsakingas už dronus, skraidžiusius virš Kopenhagos oro uosto, tačiau nurodė, kad, remiantis turimais įrodymais, tai turėjo būti „pajėgus veikėjas“.
Kopenhagos ir Oslo oro uostai antradienį vėl buvo atidaryti praėjus kelioms valandoms po to, kai dėl neatpažintų dronų jų oro erdvėje buvo nukreipta arba atšaukta dešimtys skrydžių, sutrikdžiusių tūkstančių keleivių keliones.
Danijos premjerės naujienų agentūrai AFP pateiktame pareiškime užsiminė apie panašius dronų incidentus Lenkijoje ir Rumunijoje bei Rusijos naikintuvų pažeistą Estijos oro erdvę.
Dėl šių incidentų Lenkija, Estija ir Rumunija apkaltino Maskvą, kuri šiuos kaltinimus atmetė.
Rusija antradienį neigė, kad yra susijusi su dronais, dėl kurių Kopenhagos oro uostas buvo priverstas kelioms valandoms užsidaryti.
Sabotažo grėsmė
Anksčiau antradienį Danijos žvalgyba pareiškė, kad šaliai iškilusi didelė sabotažo grėsmė.
„Kažkas nebūtinai nori mus pulti, o verčiau sukelti stresą ir pamatyti, kaip reaguosime“, – spaudos konferencijoje pareiškė Danijos žvalgybos tarnybos PET operacijų direktorius Flemmingas Drejeris (Flemingas Drejeris).
Policija teigė, kad jiems nepavyko nustatyti drono operatoriaus tapatybės.
„Skaičius, dydis, skrydžių modeliai, laikas virš oro uosto – visa tai rodo, kad tai veiklus ir pajėgus veikėjas. Kuris būtent – nežinau“, – žurnalistams pareiškė Kopenhagos policijos inspektorius Jensas Jespersenas.
„Tai buvo veikėjas, turintis galimybių, valios ir priemonių parodyti savo buvimą,“ – pridūrė jis.
J. Jespersenas pareiškė, kad pirmadienio vakarą virš Kopenhagos oro uosto daugiau nei tris valandas „skraidė keli dideli dronai“.
Pirmadienio vakarą Kopenhagos oro uosto teritorijoje buvo dislokuotos didelės policijos pajėgos, o dronai kelias valandas skraidė, nuolat atskriedami ir išskrisdami.
J. Jespersenas nurodė, kad policija, tirdama incidentą, bendradarbiauja su Danijos kariuomene ir žvalgyba.
Pasak jo, policija dronų nusprendė nenumušti dėl saugumo priežasčių.
„Prieš pradedant bandyti numušti tokius didelius dronus, reikia labai gerai pagalvoti“, – sakė jis.
J. Jesperseno teigimu, numuštų dronų nuolaužos galėjo sukelti rimtą pavojų šalia oro uosto gyvenantiems žmonėms, jų būstams ir lėktuvams.
20 tūkst. paveiktų keleivių
Kopenhagos policijos inspektorius nurodė, kad kol kas nežinoma, iš kur buvo valdomi dronai, tačiau, jo teigimu, tai galėjo būti daroma iš daugelio kilometrų atstumo.
Pasak jo, dronai į Kopenhagos oro uostą teritoriją atskrido iš skirtingų krypčių.
„Labai tikėtina, kad tai galėjo būti paleista iš laivo“, – Danijos transliuotojui DR teigė jis.
Kopenhagos oro uostas yra Eresundo sąsiaurio pakrantėje, tarp Švedijos ir Danijos.
Oro uosto pareigūnai nurodė, kad antradienio rytą veikla buvo atnaujinta, tačiau incidentas paveikė apie 20 tūkst. keleivių – 31 skrydį nukreipus kitur, o daugiau nei 100 atšaukus.
Antradienio rytą buvo baiminamasi didelių vėlavimų ir sutrikimų, nes daugelis lėktuvų nebuvo numatytuose oro uostuose.
Anksčiau antradienį Kopenhagos policija pranešė, kad dėl dronų incidento bendradarbiauja su kolegomis iš Norvegijos, kur dėl panašaus incidento kelioms valandoms taip pat buvo uždarytas Oslo oro uostas.
„Pastebėjome du skirtingus dronus“, – AFP sakė Oslo oro uosto atstovė spaudai Monica Fasting (Monika Fasting).
„Oro uostą vėl atidarėme apie 3 val. 15 min.“ (vietos, 4 val. 15 min. Lietuvos laiku), pridūrė ji.
M. Fasting pareiškė, kad dėl incidento 14 skrydžių teko nukreipti į kitus oro uostus.
Norvegijos žvalgybos tarnyba PST patvirtino, kad tiria šį incidentą.
„PST, kaip įprasta, palaiko ryšį su atitinkamomis šalimis tiek nacionalinėmis, tiek tarptautinėmis“, – AFP pareiškė PST pareigūnas Eirikas Veumas.
