„Mes darome politinį pasirinkimą dėl to, ką reiškia gebėti apsiginti, – sakė ji. – Kalbant tiesiai šviesiai, neužtenka turėti oro gynybą, kad apsaugotume nuo to, kas ten yra. Reikia parodyti savo valią, kad galėtume padaryti daugiau“.
Pasak Danijos premjerės, Rusija „nuolat bando peržengti ribas“ ir „nori konflikto su NATO“.
Kalbėdama apie neseniai Rusijos įvykdytą Lenkijos oro erdvės pažeidimą, ji sakė: „Jie ir toliau žiūrės, kokia bus reakcija. Todėl dabar taip pat tinkamas laikas priimti šį sprendimą“.
„Rusija nori konflikto su NATO. Tačiau danai neturėtų dabar gyventi baimindamiesi karinio puolimo“, – patikino šalies ministrė pirmininkė.
Danija pirmą kartą įsigys taiklių tolimojo nuotolio ginklų
Danija trečiadienį paskelbė, kad pirmą kartą įsigys taiklių tolimojo nuotolio ginklų, priežastimi nurodydama atgrasomųjų pajėgumų poreikį dėl Rusijos keliamos grėsmės.
„Pirmą kartą Danija turi sukurti karinį pajėgumą taiklių tolimojo nuotolio ginklų forma. Tai esminis danų gynybos politikos pasikeitimas“, – spaudos konferencijoje sakė ministrė pirmininkė M.Frederiksen.
Jos teigimu, Rusija daug metų kels grėsmę Danijai ir Europai.
M.Frederiksen pridūrė, kad buvo nuspręsta užtikrinti „patikimą atgrasomąjį poveikį“
„Su šiais ginklais gynybos pajėgos galės pataikyti į taikinius dideliu atstumu ir, pavyzdžiui, neutralizuoti priešo raketų grėsmę“, – pridūrė ji, sakydama, kad ginklai, pavyzdžiui, galėtų būti raketos arba dronai.
Danijos gynybos ministerija pareiškime teigė pradėsianti nagrinėti, kurie tolimojo nuotolio ginklai geriausiai atitinka šalies poreikius.
Pinigai kariuomenei su žinia: „Pirkite, pirkite, pirkite“
Apsiginklavimas tapo socialdemokratų lyderės M.Frederiksen vadovaujamos vyriausybės prioritetu nuo 2022 metų vasario Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Danija praėjusią savaitę paskelbė, kad investuos apie 58 mlrd. kronų (apie 8 mlrd. eurų) į naujas oro ir raketų gynybos sistemas.
Vasarį M.Frederiksen pareiškė, kad Danija per ateinančius dvejus metus gynybos išlaidoms papildomai skirs 50 mlrd. kronų (6,7 mlrd. eurų), sakydama, kad šie pinigai siunčiami kariuomenei su žinia: „Pirkite, pirkite, pirkite“.
Merzas įspėja, kad Putinas bando ribas
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad praėjusią savaitę Rusijos įvykdyti Lenkijos ir Rumunijos oro erdvės pažeidimai yra dalis ilgalaikės prezidento Vladimiro Putino vykdomos sienų bandymo ir sabotažo tendencijos.
„Putinas jau seniai bando ribas, – sakė F.Merzas Bundestage, žemutiniuose parlamento rūmuose, kreipdamasis į įstatymų leidėjus per biudžeto savaitės debatus. – Jis sabotuoja, šnipinėja, žudo, bando sutrikdyti žmones.“
F.Merzas taip pat perspėjo, kad V.Putinas siekia destabilizuoti Vokietijos visuomenę.
„Mes neleisime, kad taip atsitiktų“, – pabrėžė kancleris ir pridūrė, kad būtent dėl šios priežasties Vokietija stiprina savo atsparumą ir gynybinius pajėgumus.
„Turime atgrasyti savo priešininkus nuo tolesnės agresijos ir kartu suartinti sąjungininkus ir partnerius“, – sakė F.Merzas.
Vokietijos kancleris pridūrė, kad taikos susitarimas dėl karo Ukrainoje negali būti pasiektas Kyjivo politinio suverenumo ir teritorinio vientisumo sąskaita.
„Padiktuota taika, taika be laisvės, paskatintų Putiną ieškoti kito taikinio“, – tikino F.Merzas.
