Pajamos didžiulės, o šalis skursta
Trečiadienį atsiimdamas premiją, vienas iš apdovanotųjų, Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas Julio Borgesas teigė, kad tai yra tarytum Europos padėka Venesuelai už XX amžiuje, kai europiečiai bėgo nuo karo, ištiestą pagalbos ranką. „Nuolankiai priimu šią premiją, kuri mums skirta už nepailstamą meilę teisingumui, taikai ir demokratijai“, – pažymėjo jis.
Sacharovo premija, J.Borgeso žodžiais, tenka mamoms, kurios šiukšlynuose ieško maisto vaikams, jauniems žmonėms, kurie pabėgo iš savo valstybės, ieškodami geresnio gyvenimo, mokytojams, kurie nuneigia ideologinį aklumą ir šviečia kitus, žurnalistams, kurie visą gyvenimą rizikuoja, siekdami atskleisti tiesą. Apdovanojimas esą pasieks ir kalėjimuose neteisėtai kalinčius daugybę venesueliečių, kurie per ceremoniją mintimis buvo kartu su joje dalyvavusiais bendražygiais ir džiaugėsi, kad jų kova pripažįstama.
Kalbėtojas nupiešė niūrią Venesuelos, kuri dar neseniai mėgavosi didžiulėmis pajamomis iš naftos, dabartį. Šalis kenčia nuo infliacijos, du iš penkių vaikų negauna tinkamo maisto, nebepakanka 9 iš 10 vaistų rūšių, todėl miršta žmonės, susirgę įveikiamomis ligomis.
„Mes kovosime, kol savo valstybėje pasieksime demokratiją“, – garantavo J.Borgesas ir pakvietė Europą bei visą pasaulį skirti daug dėmesio kitąmet vyksiantiems Venesuelos prezidento rinkimams, kad venesueliečiai galėtų juose laisvai išreikšti savo valią ir pradėti gyventi demokratijos sąlygomis.
Mūsų pajamos – didesnės už ES biudžetą, bet žmonės turi kasdien kovoti už išgyvenimą.
Optimizmu netryško ir kitas ceremonijoje dalyvavęs aktyvistas, buvęs Karakaso meras Antonio Ledezma, kuriam teko bėgti iš Venesuelos: „Gyvename šalyje, kur nėra nei laisvės, nei teisingumo, klesti tik valdančiųjų savivalė. Ši premija yra papuošimas ant jaunuolių, kurie žuvo išėję į gatves protestuoti, kapų.“ Pasak jo, Venesuela turi didžiausius naftos išteklius, bet vyriausybė ją nuvarė į skurdą. „Mūsų pajamos – didesnės už ES biudžetą, bet žmonės turi kasdien kovoti už išgyvenimą“, – piktinosi A.Ledezma.
Komunistai ceremoniją ignoravo
Iškilmingas apdovanojimas trečiadienį vyko Strasbūre, kur šią savaitę posėdžiauja europarlamentarai. Kaip per ceremoniją pažymėjo EP pirmininkas Antonio Tajani, įteikdami Sacharovo premiją europarlamentarai pamiršta politinius skirtumus ir prisimena tik pirminę savo funkciją – ginti žmogaus teises. „Sacharovo premija siunčiame stiprų signalą pasauliui. Deja, dažnai to nepakanka, premijuotieji toliau kalinami“, – apgailestavo italų politikas.
Būtent todėl, kad šiuo metu kali, didžiuma iš laureatų negalėjo patys atsiimti premijos. Vietoj Leopoldo Lópezo į Strasbūrą atvyko jo tėvai, Danieliui Ceballos atstovavo žmona, Andreai González – sesuo, Lorent’ui Saleh – būrelis artimųjų, o Alfredui Ramosui – advokatas.
Venesuelos demokratinei opozicijai priklauso didžioji dalis Nacionalinės Asamblėjos parlamentarų, įskaitant ceremonijoje kalbėjusį pirmininką J.Borgesą, ir visi organizacijos „Foro Penal Venezolano“ nurodyti politiniai kaliniai. Beje, šiemet pirmą kartą Sacharovo premiją EP įteikė kitam parlamentui, paprastai ją pelno pavieniai kovotojai už žodžio laisvę ir žmogaus teises ar šiose srityse dirbančios organizacijos.
Ceremonijoje dalyvavo ir Gvatemalos žmogaus teisių aktyvistė Aura Lolita Chávez Ixcaquic bei Švedijos pilietybę turinčio Eritrėjos žurnalisto, rašytojo, dramaturgo Dawito Isaako dukra (jis dabar taip pat kalinamas). Šie du aktyvistai taip pat pretendavo į 2017-ųjų premiją. Juos, kaip ir laureatus bei jų atstovus, EP nariai pasitiko garsiais plojimais ir stovėdami.
A.Tajani pasinaudojo proga paraginti Gvatemalos vyriausybę užtikrinti žmogaus teisių apsaugą, o Eritrėjos vyriausybę – nustoti persekioti tuos, kurie laisvai reiškia savo nuomonę.
Beje, EP komunistų grupės atstovai šioje ceremonijoje nedalyvavo. Į vieno iš kolegų pasipiktinimą, kad tai gėdinga ir rodo nepagarbą žmogaus teisėms, europarlamentarai sureagavo plojimais.
Vien šiemet žuvo per 130 opozicionierių
Pastaraisiais metais Venesuela panirusi į gilią politinę krizę. Valdančioji Venesuelos vieningoji socialistų partija vis labiau varžo teisinės valstybės principų taikymą ir konstitucinę tvarką. Šių metų kovą Aukščiausiasis Teismas atėmė teisėkūros įgaliojimus iš demokratiškai išrinktos Nacionalinės Asamblėjos, kurioje daugumą sudaro demokratinės opozicijos atstovai. Rugpjūtį prezidento N.Maduro proteguojama Konstitucinė Asamblėja, kurios teisėtumo ES nepripažįsta, paskelbė perimanti jos galias.
Tai sukėlė masinius protestus. Įsivyravus politiniam ir socialiniam nestabilumui, dar labiau pablogėjo demokratijos ir žmogaus teisių padėtis, socialinė ir ekonominė situacija.
Situaciją šioje Lotynų Amerikos valstybėje geriausiai apibendrina Nacionalinės Asamblėjos pirmininko J.Borgeso žodžiai: „Tai, kas vyksta Venesueloje, nėra tik politinė konfrontacija. Tai gyvybinė, egzistencinė, vertybių konfrontacija.“
Tai, kas vyksta Venesueloje, nėra tik politinė konfrontacija. Tai gyvybinė, egzistencinė, vertybių konfrontacija.
Nuo metų pradžios gyvybės neteko per 130 opozicijos atstovų; daugiau nei 500 buvo savavališkai įkalinti.
Politinių kalinių skaičius valstybėje jau perkopė 600, naujausioje ataskaitoje teigia „Foro Penal Venezolano" (Venesuelos forumas baudžiamaisiais klausimais). Tai yra žinoma žmogaus teisių organizacija, kuri teikia nemokamą teisinę paramą asmenims, kurių ekonominės galimybės ribotos ir kurie esą kalinami savavališkai, patiria kankinimus arba yra nukentėję per protestus.
Ilgiau nei trejus metus kalintam Venesuelos opozicijos lyderiui L.Lópezui liepą buvo laikinai skirtas namų areštas, tačiau rugpjūtį jis vėl atsidūrė kalėjime. Įkalinti ir buvęs Iribareno meras A.Ramosas bei buvęs San Kristobalio meras D. Ceballosas. Analogiška bausmė buvo skirta studentui aktyvistui L.Salehui. Du iš politinių kalinių – A.Gonzalez ir Yonas Goicoechea – yra Ispanijos piliečiai.
Gyventojai nusisuka nuo valdžios
N.Maduro sekmadienį paskelbė, kad pagrindinėms opozicinėms partijoms nebus leista kelti savo kandidatų valstybės vadovo rinkimuose kitais metais, nes opozicija boikotavo merų rinkimus. „Tai nusprendė Konstitucinė Asamblėja“, – pareiškė prezidentas, turėdamas galvoje jam lojalią specialius įgaliojimus turinčią įstatymų leidžiamąją instituciją. Šios teisėtumo nepripažįsta didelė dalis tarptautinės bendruomenės.
Tarp politikų, kuriems užkertamas kelias kandidatuoti prezidento rinkimuose, nemažai įtakingų opozicionierių, vadovavusių gatvių protestams prieš N.Maduro politiką.
„Jei jie nenori rinkimų, ką jie daro? Kokia alternatyva? Pilietinis karas?“ – bendraudamas su žurnalistais, retoriškai klausė šalies vadovas.
Draudimas opozicijos veikėjams kandidatuoti sustiprintų jo valdžią. 2018 metų pabaigoje (tiesa, jie gali būti gerokai paankstinti) numatytuose prezidento rinkimuose N.Maduro ketina siekti perrinkimo, nors dabar jį palaiko vos trečdalis gyventojų. Politinės krizės išvarginti rinkėjai vangiai balsavo ir savaitgalį vykusiuose merų rinkimuose, kuriuos opozicija boikotavo.
Rugsėjį EP didžiule balsų persvara pasmerkė Venesueloje liepos pabaigoje surengtus rinkimus į Konstitucinę Asamblėją, įvertindamas juos kaip neatitinkančius valdžių atskyrimo principo. Europarlamentarai paskelbė „nepripažįstantys jokių naujai išrinktos asamblėjos veiksmų ar sprendimų dėl jų teisėtumo stokos“.
ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini ir ES Taryba buvo paragintos įšaldyti Bendrijoje esančias asmenų, kurie susiję su rimtais žmogaus teisių pažeidimais Venesueloje, lėšas ir apriboti jų patekimą į ES teritoriją.
Pavadino rusų disidento vardu
Pagarba žmogaus teisėms yra viena iš pagrindinių ES vertybių. EP skelbia kovojantis su tokiais pažeidimais imdamasis teisėkūros veiksmų, įskaitant rinkimų stebėjimą, kas mėnesį Strasbūre vykstančias diskusijas žmogaus teisių klausimais ir žmogaus teisių įtvirtinimą išorės prekybos susitarimuose. Žmogaus teises EP remia ir kasmet įteikdamas Sacharovo premiją už minties laisvę.
1988 metais įsteigta premija apdovanojami asmenys, kurie ypač prisidėjo kovojant už žmogaus teises visame pasaulyje, taip atkreipiamas dėmesys į žmogaus teisių pažeidimus ir remiami laureatai bei jų tikslai. Antai pernai ši premija buvo įteikta Irako jazidų pabėgėlėms Nadiai Murad Basee ir Lamiyai Aji Bashar, kurios kovoja už „Islamo valstybės“ prievartą patyrusių moterų teises, prieš penkerius metus – Irano žmogaus teisių aktyvistams Jafarui Panahi ir Nasrin Sotoudeh. Čia pateikiamas visų ankstesnių laureatų sąrašas.
Šia premija apdovanojami žmogaus teisių gynėjai ir disidentai iš viso pasaulio, nepaisant jų kilmės, net diktatoriškų režimų ir sienų.
Premija pavadinta Sovietų Sąjungos disidento Andrejaus Sacharovo (1921–1989) vardu. Šis rusų fizikas, Nobelio taikos premijos laureatas, visų pirma išgarsėjo kaip sovietų vandenilinės bombos išradėjas. Susirūpinęs dėl savo atradimo pasekmių žmonijos ateičiai, jis pradėjo didinti sąmoningumą branduolinio ginklavimosi varžybų pavojaus klausimu. Mokslininko pastangos iš dalies buvo vaisingos, 1963 m. buvo pasirašyta Branduolinių bandymų uždraudimo sutartis.
Gimtinėje A.Sacharovas buvo laikomas pavojingu disidentu. 1970 m. jis įsteigė žmogaus teisių ir politinio teismo aukų gynimo komitetą. Nepaisydamas vis stiprėjančio valdžios spaudimo, fizikas ne tik stengėsi išlaisvinti savo šalies disidentus, bet ir tapo vienu iš drąsiausių režimo kritikų, kovos už pagrindines žmogaus teises simboliu. 1975 m. jo nuopelnai buvo pripažinti ir jam buvo įteikta Nobelio taikos premija.
Siekdama apriboti jo ryšius su užsieniu, sovietų valdžia A.Sacharovą ištrėmė į Gorkį. Būdamas ten jis sužinojo, kad EP ketina įsteigti premiją už minties laisvę, kuri būtų pavadinta jo vardu. 1987 m. jis nusiuntė laišką EP iš tremties ir neslėpdamas susijaudinimo leido panaudoti savo vardą premijai pavadinti. Premiją disidentas pagrįstai laikė paskatinimu visiems, kurie, kaip ir jis, yra pasiryžę kovoti už žmogaus teises.
