Vasario mėnesį Hanojuje įvykęs antras D.Trumpo susitikimas su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu nutrūko nepasiekus jokio susitarimo ar bendro pareiškimo. Abu lyderiai nesusitarė dėl to, ko Pchenjanas galėtų atsisakyti, jei būtų sušvelnintos sankcijos dėl draudžiamų branduolinių ginklų ir balistinių raketų programų.
Po to nesėkmingo susitikimo Kim Jong Unas kaltino Vašingtoną nesąžiningumu ir davė laiko amerikiečiams iki metų pabaigos pakeisti savo požiūrį.
Per ketvirtadienio ginkluotės bandymus, kuriuos Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas pavadino „protesto elementu“, Šiaurės Korėja „paleido, kaip atrodo, dvi mažo nuotolio raketas“ iš karinio poligono, esančio vakarinėje Šiaurės Pjongano provincijoje, sakoma Pietų Korėjos ginkluotųjų pajėgų Jungtinio štabų vadų komiteto pranešime.
Viena iš raketų nuskriejo 270, o kita – 420 kilometrų, pridūrė kariškiai.
Tai buvo jau antras toks Pchenjano žingsnis per mažiau nei savaitę. Prieš tai Šiaurės Korėja nė vienos raketos nebuvo paleidusi nuo 2017 metų lapkričio, po kurio netrukus prasidėjo spartus diplomatinis atšilimas, sumažinęs įtampą Korėjos pusiasalyje ir sudaręs sąlygas istoriniam pirmajam Kim Jong Uno ir D. Trumpo susitikimui Singapūre praėjusių metų birželį.
Per renginį Baltuosiuose rūmuose D.Trumpas sakė, kad JAV pareigūnai „labai rimtai“ vertina Šiaurės Korėjos „mažo nuotolio raketų“ paleidimą.
„Dabar labai rimtai tai aiškinamės. Ten buvo mažesnės raketos, mažo nuotolio raketos, (bet) niekas dėl to nesidžiaugia“, – žurnalistams sakė D.Trumpas.
„Santykiai tęsiasi, bet pažiūrėsime, kas bus. Žinau, kad jie (šiaurės korėjiečiai) nori derėtis, kalba apie derybas, bet nemanau, kad jie yra pasirengę deryboms“, – pridūrė jis.
Šiaurės Korėjos ginkluotės bandymai buvo surengti JAV specialiajam pasiuntiniui Stephenui Biegunui trečiadienį vakare atvykus į Seulą su Pietų Korėjos pareigūnais tartis, kaip būtų galima pajudėti iš aklavietės derybose dėl Pchenjano branduolinio nusiginklavimo. Tai pirmas jo vizitas po Hanojaus viršūnių susitikimo.
