„Laikai, kai galėjome visiškai kliautis kitais, jau besibaigią. Įsitikinau tuo per kelias pastarąsias dienas. Mes, europiečiai, tikrai privalome imti likimą į savo rankas“, – per rinkimų kampanijos renginį Miunchene pareiškė A.Merkel.
Kanclerė, tiesa, tuoj pat pridūrė, kad stengsis išlaikyti gerus santykius su JAV ir Jungtine Karalyste. Tačiau daug kur pasaulyje A.Merkel žodžiai bus interpretuoti kaip iššūkis Donaldui Trumpui.
Naujasis JAV prezidentas Briuselyje pažėrė priekaištų NATO sąjungininkams už nepakankamą gynybos finansavimą, išvadino vokiečius „labai blogais“ dėl prekybos politikos.
O Sicilijoje per Didžiojo septyneto susitikimą sukėlė abejonių dėl JAV įsipareigojimo Paryžiaus klimato susitarimui.
Socialdemokratų įsiūtis
Vokietijoje šiuo metu kaip nors pritarti D.Trumpui – blogas tonas. Juolab, kad įsibėgėja rinkimų kampanija.
Ir nors A.Merkel tiesiogiai jo neminėjo (nors kalbama, kad ji grįždama iš susitikimo su JAV lyderiu Vašingtone atvirai baisėjosi jo elgesiu, – red.), į politinių taškų medžioklę įsijungę šalies socdemai apie D.Trumpą prabilo atvirai.
Socialdemokratų partijai vadovauja Martinas Schulzas, buvęs Europos Parlamento pirmininkas. Būtent jis rudenį mes iššūkį jau 11 metų kanclerės pareigas einančiai A.Merkel ir jo Krikščionių demokratų sąjungai.
Tačiau M.Schulzas ne užpuolė A.Merkel dėl, kaip kai kas pastebi, galbūt neatsargių žodžių, o aistringai užsistojo kanclerę.
Vaizdo įraše, kurį paskelbė „Deutsche Welle“, akivaizdžiai įsiutęs M.Schulzas koneveikia D.Trumpą, vokiečio manymu, „tikintį, kad gali žeminti kitus“.
„Nesvarbu, kad mes su Merkel vykdome rinkimų kampaniją. Kanclerė atstovauja visiems mums tokiuose susitikimuose. Aš su pasipiktinimu atmetu tai, kaip šis vyras elgiasi su mūsų šalies vyriausybės vadove. Tai nepriimtina“, – kalbėjo M.Schulzas.
Kitas socialdemokratas, Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis, irgi negailėjo kritikos D.Trumpui, kuris iš pradžių Saudo Arabijoje pasirašė ginklų pardavimo sutarčių už 110 mlrd. JAV dolerių, o tada atsisakė patvirtinti Amerikos paramą Paryžiaus klimato susitarimui.
„Taika Europoje rizikuoja visi, kurie skatina klimato kaitą menkindami aplinkosaugą, kurie parduoda ginklus konflikto zonose ir kurie nenori politika spręsti religinių konfliktų.
Trumparegiška JAV vyriausybės politika kertasi su ES interesais. Vakarai sumažėjo, bent jau susilpnėjo. Mes, europiečiai, turime kovoti už klimato apsaugą, prieš ginklus ir religinį fanatizmą“, – kalbėjo S.Gabrielis.
Geras draugas Paryžiuje
Nors galimybė, kad M.Schulzas taps kancleriu, tolsta dėl galingo konservatorių spurto apklausose, Vokietijoje visuomenė į D.Trumpą iš tikrųjų žvelgia labai neigiamai.
Vasarį viena apklausa parodė, kad 78 proc. vokiečių yra „labai susirūpinę“ dėl D.Trumpo veiksmų. Net Rusijos prezidento Vladimiro Putino politika gąsdino tik 58 proc. apklaustųjų.
Vasarį viena apklausa parodė, kad 78 proc. vokiečių yra „labai susirūpinę“ dėl D.Trumpo veiksmų. Net Rusijos prezidento Vladimiro Putino politika gąsdino tik 58 proc. apklaustųjų.
Nenuostabu, kad šimtai tūkstančių berlyniečių praėjusią savaitgalį entuziastingai sveikino į konferenciją atvykusį buvusį JAV prezidentą Baracką Obamą. Su pastaruoju susitikusi A.Merkel nuolat šypsojosi.
Kanclerė antradienį dar pridūrė, kad Europa privalo tapti svarbesne veikėja sprendžiant pasaulio reikalus: „Transatlantiniai ryšiai mums patys svarbiausia bet dabartinė padėtis suteikia daugiau priežasčių mums perimti savo likimą į savas rankas.“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas iš susitikimų su D.Trumpu Briuselyje tokios blogos nuomonės neparsivežė – jis kalbėjo švelniau.
Tačiau, kaip pastebi „Reuters“, A.Merkel nebūtų pasakiusi to, ką pasakė, jei proeuropietiškas E.Macronas nebūtų laimėjęs prezidento rinkimų. Vokietijos kanclerė tikisi su kolega Prancūzija sklandžiai judėti į priekį tokiose srityse kaip gynyba, saugumas, migracija ar euro zonos reforma.
„Ji (A.Merkel, – red.) naudojasi Trumpu, kad apibrėžtų labiau proeuropietišką politiką“, – teigė vienas Vokietijos diplomatas, atskleidęs, kad A.Merkel ir E.Macronas per Didžiojo septyneto susitikimą bendravo kaip seni draugai.
Niekas daug ir nesitikėjo?
Kanada – pernelyg arti JAV, kad būtų galima išgirsti priekaištų D.Trumpui iš šios šalies premjero Justino Trudeau. Tačiau įtakingiausia Kanados spauda turi savo verdiktą.
„Maclean's“: „Nebuvo jokio sąmyšio, jokios panikos ir klausimų, kaip numalšinti amerikiečių pyktį. Niekam tai pernelyg nerūpėjo.“
„Briuselyje Trumpas buvo pasitiktas netgi abejingai. Pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo JAV prezidentas tarp sąjungininkų stovėjo ne kaip pirmasis tarp lygių, o kaip autsaideris – kaip žmogus, kurį reikėjo pakviesti, bet kurio niekas rimtai vertinti net nežadėjo.
Kai Trumpas pradėjo skųstis dėl skriaudžiamų „Amerikos mokesčių mokėtojų“, kiti lyderiai apsikeitė kreivais žvilgsniais. Nebuvo jokio sąmyšio, jokios panikos ir klausimų, kaip numalšinti amerikiečių pyktį. Niekam tai pernelyg nerūpėjo.
Niekas nekrūptelėjo ir tada, kai JAV prezidentas atsisakė paremti Paryžiaus klimato susitarimą ar prabilti apie NATO savitarpio gynybos principus. Kiti tik gūžtelėjo pečiais“, – taip rašo įtakingas Kanados mėnraštis „Maclean's“, jau svarstantis apie „Amerikos amžiaus pabaigą“.
