Ispanija, po ginčo su Vašingtonu dėl NATO naujo 5 proc. gynybos išlaidų tikslo, atsisakė kelių milijardų dolerių vertės slaptų naikintuvų F-35 pirkimo. Šveicarija, kenčianti nuo didelių JAV muitų, susiduria su vis didesniu politiniu spaudimu atsisakyti planų įsigyti karinius lėktuvus F-35. O Indija, nusivylusi didesnėmis JAV kainomis už savo prekes, esą nusprendė sustabdyti pastangas įsigyti amerikietiškas kovines transporto priemones.
Šie veiksmai, atlikti per pastarąsias dvi savaites, rodo galimas D.Trumpo ekonominių veiksmų pasekmes, kurios atsiliepia sąjungininkų sostinėse ir verčia vyriausybes persvarstyti savo gynybos ryšius su Jungtinėmis Valstijomis. Jie taip pat sustiprina Amerikos pramonės baimes, kad ši nauja protekcionizmo forma sukels atsakomąsias priemones, pakenks ginklų pardavimui ir susilpnins Amerikos dominavimą kaip didžiausio gynybos tiekėjo pasaulyje.
Nors dauguma sąjungininkų neskuba atsisakyti seniai planuotų pirkimų, trijų šalių neseniai atlikti veiksmai rodo augantį pasipriešinimą ir kai kuriuos konkrečiausius iki šiol pasipriešinimo D.Trumpo pasaulinės prekybos manevrams atvejus, pastebi „Politico“.
Muitai yra „didžiulis vidurinis pirštas“ sąjungininkams, kuriuos JAV jau daugelį metų ragina pirkti amerikietišką įrangą, sakė Jimas Townsendas, buvęs Pentagono pareigūnas, kuris kuravo Europos ir NATO politiką. „Visos šios šalys jaučiasi įžeistos Jungtinių Valstijų“, – sakė jis.
„Lockheed Martin“ gaminamas F-35 yra ypač pažeidžiamas tokio pobūdžio ekonominių sukrėtimų. Jo dalys tiekiamos iš daugiau nei 100 tiekėjų visame pasaulyje, o dideli užsakymai iš užsienio padeda išlaikyti kiekvieno lėktuvo kainą žemiausią. Jei šalys atsisako užsakymų arba juos sumažina, išlaidos visiems padidėja. Ispanijos ir Šveicarijos F-35 užsakymų bendra kaina buvo apie 15 milijardų JAV dolerių už keliasdešimt lėktuvų kiekvienai šaliai.
Ispanijos sprendimas nepirkti F-35 gali nukreipti milijardus į „Eurofighter Typhoon“ – pagamintą Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Italijoje ir Ispanijoje – ir Prancūzijos-Vokietijos „Future Combat Air System“, naujos kartos radarų sunkiai užfiksuojamą naikintuvą ir dronų sistemą, numatytą 2040-iesiems metams. Ispanijos pareigūnai nurodė pramonės suvereniteto, stipresnių Europos tiekimo grandinių ir patikimesnių partnerių poreikį.
