JAV nutraukus karinę paramą Ukrainai ir staiga pasukus Rusijos link, daugelio Europos šalių vyriausybės jaučia apgailestavimą dėl dešimtmečius trukusio ginklų pirkimo iš JAV. Europos šalys tapo priklausomos nuo Vašingtono, kad jų ginkluotė ir toliau veiktų, rašo „Financial Times“.
„Jei jie mato, kaip D.Trumpas elgiasi su [Ukrainos prezidentu Volodymyru] Zelenskiu, jie turėtų sunerimti. Jis meta jį po autobusu“, – „Financial Times“ sakė buvęs naikintuvo „Gripen" pilotas, o dabar Švedijos gynybos dirbtinio intelekto bendrovės „Avioniq" vadovas Mikaelis Grevas.
„Šiaurės ir Baltijos šalys turi pagalvoti: ar jis pasielgs taip pat ir su mumis?“, – pridūrė jis.
Susirūpinimas yra toks didelis, kad diskusijos pakrypo klausimo link, ar JAV turi slaptuosius vadinamuosius išjungimo mechanizmus, galinčius paralyžiuoti orlaivius ir ginklų sistemas.
Nors tai niekada nebuvo įrodyta, konsultacijų bendrovės „AeroDynamic Advisory“ vykdomasis direktorius Richardas Aboulafia sakė: „Jei spėliojate apie kažką, ką galima padaryti su keliomis programinio kodo eilutėmis, vadinasi, tai egzistuoja.“
Praktiškai tai gali net neturėti reikšmės, nes pažangūs koviniai orlaiviai ir kiti sudėtingi ginklai – tokie kaip priešraketinės sistemos, modernūs dronai ir ankstyvojo perspėjimo orlaiviai – jau dabar yra stipriai priklausomi nuo JAV atsarginių dalių ir programinės įrangos atnaujinimų.
„Viskas nėra taip paprasta, kaip išjungimo mechanizmas, – sakė Justinas Bronkas, vyresnysis tyrimų bendradarbis Karališkajame jungtinių tarnybų institute („Rusi“). – Dauguma Europos kariuomenių bet kokio rimtesnio konflikto atveju yra stipriai priklausomos nuo JAV dėl ryšių palaikymo, elektroninio karo paramos ir amunicijos tiekimo.“
Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis, 2019-2023 m. Amerikai teko 55 proc. Europos gynybos įrangos importo, palyginti su 35 proc. per ankstesnius penkerius metus.
Buvęs JK gynybos sekretorius seras Benas Wallace'as sakė, kad jei jis vis dar eitų savo pareigas, pirmiausia būtų užsakęs „įvertinti mūsų priklausomybę ir pažeidžiamumą nuo tarptautinių partnerių, įskaitant JAV“. Tai esą leistų apsvarstyti, „ar reikia kokių nors strateginių pokyčių“.
Vokietijoje – diskusijos dėl F-35 naikintuvų
Diskusija dėl JAV ginklų veikimo konflikto atveju kyla nuo Vokietijos iki Dainijos.
Vokietija iš JAV už 8,3 mlrd. eurų užsakė 35 naikintuvus F-35A „Lightning II“, kurie modernizuos jos karinį laivyną ir pakeis pasenusius „Tornado“. Šie orlaiviai, galintys nešti branduolinius ginklus, sustiprins šalies gynybinius pajėgumus NATO. Tikimasi, kad pirmieji F-35 naikintuvai Vokietijos ginkluotąsias pajėgas pasieks 2026 m.
Tačiau po to, kai JAV sustabdė ginklų ir žvalgybos tiekimą Ukrainai, Vokietijoje kilo susirūpinimas, kad JAV prezidentas D.Trumpas gali apriboti naikintuvams F-35 reikalingą priežiūrą.
Šaltinis gynybos sektoriuje, kalbėdamas su Vokietijos leidiniu „Handelsblatt“, ragino nepanikuoti ir pavadino mažai tikėtinu scenarijumi, kad JAV nutrauks paramą ir sukels pavojų Vokietijos karinėms oro pajėgoms.
„Tokiu atveju galime skraidyti F-35, kol baigsis atsarginės dalys arba kol lėktuvams prireiks sistemų atnaujinimo“, – leidiniui sakė šaltinis.
Tuo metu Vokietijos leidinys „Bild“ pranešė, kad Vokietijoje didėja nuogąstavimai, kad galimo konflikto atveju amerikiečiai galėtų deaktyvuoti naikintuvus nuotoliniu būdu, rašo unian.net.
Šis klausimas tapo ypač aktualus po to, kai D.Trumpo administracija apribojo Ukrainos prieigą prie svarbių duomenų, reikalingų JAV raketų sistemoms HIMARS valdyti.
Vokietijos gynybos grupės „Hensoldt“ atstovas spaudai Joachimas Schranzhoferis teigė, kad „F-35“ naikintuvuose vadinamasis išjungimo mechanizmas yra daugiau nei tik gandas“. Jis pažymėjo, kad blokavimas gali įvykti ne tik per įmontuotas sistemas, bet ir per kovinių misijų planavimo sistemą, neleidžiant orlaiviui net pakilti.
Danija į Grenlandiją svarsto siųsti F-35, bet ar yra prasmės?
Panašioje situacijoje ir Danija. D.Trumpas ne kartą yra pareiškęs, kad ketina nusipirkti – arba perimti – Grenlandiją, autonominę teritoriją, priklausančią Danijos karalystei.
Remdamiesi strategine Arkties regiono svarba, Danijos ministrai davė suprasti, kad bandys sustiprinti salą – galbūt išplėsdami oro uosto kilimo ir tūpimo taką, kad jame tilptų JAV nupirkti naikintuvai F-35, rašo „Financial Times“.
Tačiau šiai konkrečiai misijai šie naikintuvai gali būti beveik nenaudingi. „Kokia prasmė Danijai siųsti F-35 naikintuvus Grenlandijai ginti?“ – klausė aviacijos ir gynybos analitikas Saša Tusa, atkreipdamas dėmesį į neaiškumą, ar F-35 skris, jei JAV to nenorės, rašo „Financial Times“.
Naikintuvai yra priklausomi nuo nuolatinio atnaujinimo ir techninės priežiūros, kurią teikia JAV, naudodamos autonominę logistikos informacinę sistemą. ji valdo viską – nuo misijų planavimo ir grėsmių duomenų bazių iki techninės priežiūros diagnostikos.
„Tikrai sudėtingos gynybos įrangos problema yra ta, kad [jai] reikia tiek daug pardavėjo paramos, kad jei pardavėjas nusprendžia nustoti ją remti, įranga nustoja veikti jei ne iš karto, tai labai greitai“, – sakė S.Tusa.
Daugiau nei pusė Europos pažangių kovinių orlaivių – daugiausia F-35 ir F-16 naikintuvų – perkama iš JAV.
JAV pagalba Ukrainai sustabdyta
Priminsime, kad netrukus po to, kai Ovaliajame kabinete D.Trumpas viešai užsipuolė V.Zelenkį, JAV sustabdė karinę pagalbą Ukraina ir atšaukė Ukrainos prieigą prie žvalgybos duomenų.
Remiantis Vakarų žiniasklaidos ir pareigūnų pranešimais, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir kiti Europos partneriai ir toliau teikia Ukrainai žvalgybos duomenis, tačiau jų galimybės yra ribotos.
