Vieną savo mintį Miuncheno saugumo konferencijoje E.Macronas pradeda taip: Rusija toliau bandys destabilizuoti Vakarų demokratijas kišdamasi į rinkimus ir manipuliuodama socialine žiniasklaida.
Bet užbaigia visai kitaip: reikia siekti geresnių santykių su Rusija ir atnaujinti strateginį dialogą, nors ir neišduodant savo principų svarbiausiais klausimais.
Galiausiai, kad mažai nepasirodytų, E.Macronas dar priduria, kad europiečiai po Šaltojo karo esą buvo pernelyg uolūs atlantistai ir sulaužė pažadus leisdami NATO plėstis toli į Rytus.
Be to, ES esą nereikėjo pasekti JAV pavyzdžiu ir paskelbti sankcijų Rusijai už agresiją Ukrainoje.
Kai kurie stebėtojai Prancūzijos prezidentą ironizuodami jau vadina „geriausiu gyvu analitiku“, bet kitiems neramu.
Mat E.Macrono pasisakymai skamba tarsi paimti iš Rusijos diplomatams į galvas kalamų tezių. Be to, tokie komentarai, ypač apie NATO plėtrą, leidžia manyti, kad Paryžiui nė neįdomūs pačių Vidurio ir Rytų Europos šalių – norėjusių narystės Aljanse – siekiai.
Ir naivu, ir pavojinga?
Kaip taikliai pastebi „Politico“, savimi labai pasitikintis E.Macronas pasišovė pasiekti tai, kas nepavyko nei Angelai Merkel, nei Barackui Obamai, nei kitiems, – paversti Vladimiro Putino Rusiją patikima Europos partnere saugumo klausimais.
Santykis su Rusija, žinoma, yra vienas didžiausių geopolitinių iššūkių Europos demokratijoms. Ši branduolinė šalis pastaraisiais metais vis agresyvesnė – pradėtas karas Rytų Ukrainoje, aneksuotas Krymas, Vakarų Europoje žudomi režimo oponentai, vykdomos kibernetinės atakos.
Senas, patyręs vilkas V.Putinas, daug metų dirbęs KGB, gali tiesiog pergudrauti jauną, nors ir ambicingą E.Macroną.
E.Macronas apie visa tai kalba. Tačiau, regis, labiau norėtų, kad Europa būtų labiau nepriklausoma nuo JAV – kitaip tariant, pasiektų tokį strateginės autonomijos lygį, kuris leistų Senajam žemynui pačiam priimti sprendimus dėl savo paties saugumo.
Toli gražu ne vienai vyriausybei Europoje požiūris iš Paryžius atrodo ir naivus, ir pavojingas, nes gali tiek suskaldyti Vakarus, tiek dar labiau padrąsinti Maskvą.
Be to, senas, patyręs vilkas V.Putinas, daug metų dirbęs KGB, gali tiesiog pergudrauti jauną, nors ir ambicingą E.Macroną.
„Manyti, kad Putiną šis dialogas sugundys, gana naivu. Manau, kad prezidentas Macronas pervertina savo sugebėjimus sugundyti“, – mano lenkė režisierė Agnieszka Holland, dalyvavusi vakarienėje su Prancūzijos prezidentu, kai šis neseniai lankėsi Varšuvoje.
Europos saugumo architektūra
E.Macronas elgiasi taip, kaip jam įprasta: kritiką jis girdi, bet savąsias idėjas kartoja dar atkakliau. Esą viską apie Rusijos elgesį jis supranta, tačiau yra nusiteikęs toliau vystyti ilgalaikį Europos interesų gynybos projektą.
„Mano požiūrio į Rusiją pagrindinis tikslas – kolektyvinio saugumo ir stabilumo Europoje sąlygų pagerinimas. Šis procesas užtruks daug metų“, – praėjusią savaitę pareiškė E.Macronas.
Prancūzijos prezidentas ir kiti pareigūnai tikina, kad priežastys, kodėl reikia naujo santykio su Rusija, akivaizdžios. Esą Vašingtonas nebėra patikimas partneris, kuriam Europa neberūpi, be to, žlunga ginklų kontrolės sutartys, o NATO, kaip E.Macronas sako, „ištikusi smegenų mirtis“.
E.Macronas: mano požiūrio į Rusiją pagrindinis tikslas – kolektyvinio saugumo ir stabilumo Europoje sąlygų pagerinimas. Šis procesas užtruks daug metų.
E.Macronas tvirtina, esą Europai reikia pačiai kurti naują saugumo architektūrą. O tai reiškia dialogą su Rusija – dar ir dėl to, kad europiečiai negali tiesiog manyti, jog JAV visada gina Senojo žemyno interesus.
„Jei Europa pati nešnekės su Rusija ir apie ją, jei mes slėpsimės karikatūroje, reiškiančioje, kad esame Amerikos įtakos šioje pasaulio dalyje išraiška, tuomet negalėsime judėti į priekį.
Kas šiandien kenčia dėl ekonominių santykių, įšaldytų konfliktų, nesugebėjimo stabilizuoti pasitikėjimo architektūrą Europoje, jei ne Europa ir patys europiečiai? Ne tie, kurie gyvena kitoje pasaulio pusėje ir stumia mus eiti viena kryptimi“, – Varšuvoje tokias mintis Lenkijos prancūzų bendruomenei dėstė E.Macronas.
Diplomatai Paryžiuje taip pat teigia, kad prezidento pasiūlymai nėra jau tokie prieštaringai ir kad daugelyje Europos valstybių sutinkama, jog kalbėtis su Kremliumi būtina.
„Nežinau nė vieno partnerio, net Lenkijoje ar Baltijos šalyse, kuris nesutiktų su tuo, kad reikia derėtis su rusais dėl saugumo mūsų žemyne. Akivaizdu, kad dabar apie dialogą kalbėti negalima“, – „Politico“ sakė vienas prancūzų diplomatas.
Jis pridūrė, kad kažkas turi imtis iniciatyvos ir pradėti diskutuoti apie ginklų kontrolę bei Europos saugumą: „Būtent tai prezidentas ir daro.“
Žinoma, skepsio ir įtarimų Europoje daug, ypač Baltijos šalyse ir Vidurio Europoje. Šios valstybės buvo okupuotos ar gyveno už geležinės uždangos ir netiki, kad V.Putinas norėtų konstruktyvesnių santykių su Europa. E.Macronas gi įtariamas kitų šalių interesų ignoravimu.
Abejonės dėl NATO plėtros
Analitikų teigimu, Prancūzijos Rusijos politikoje galima matyti abu pagrindinius E.Macrono administracijos užsienio politikos elementus – tiek siekį, kad Paryžius būtų pasaulinių reikalų epicentre, tiek prezidento įsitikinimą, esą jis gali daug pasiekti asmeniškai sutardamas su kitais lyderiais.
Su V.Putinu E.Macronas bendrauja ir apie V.Putiną jis kalba išties asmeniškai – gal net per daug. Jis dažnai mini V.Putino brolio žūtį per Leningrado apsiaustį Antrojo pasaulinio karo metu – esą tai parodo, kad Rusijos prezidentas yra europietiškas.
Paryžiuje viliamasi įtikinti V.Putiną, kad Rusijai naudingesnė partnerystė su Europa, o ne su Kinija. Pastaruoju atveju Maskvai tektų mažesniosios partnerės vaidmuo.
„Jaučiama, kad šis asmeninis ryšys yra konstruktyvus. Kad aplink Rusijos prezidentą yra agresyvesnių patarėjų ir ministrų, o todėl naudinga bandyti dirbti su pačiu prezidentu.
Paryžiuje viliamasi įtikinti V.Putiną, kad Rusijai naudingesnė partnerystė su Europa, o ne su Kinija. Pastaruoju atveju Maskvai tektų mažesniosios partnerės vaidmuo.
Tai taktika ir geopolitika. Jei nenorime, jog Rusija užsidarytų ar nudreifuotų kitų aljansų link, turime Maskvai priminti istorinę, politinę ir kultūrinę realybę: kad Rusija yra Europos valstybė“, – „Politico“ teigė E.Macronui artimas diplomatas.
E.Macronas yra ir išreiškęs simpatijų bent daliai putiniškos pasaulėžiūros. 2016-aisiais jis dar dirbo finansų ministru, kai grupei prancūzų verslininkui pareiškė norintis, kad sankcijos Rusijai būtų panaikintos.
Tiesa, dabar Prancūzija oficialiai šiuos suvaržymus, pritaikytus po Krymo aneksijos, remia. Visgi manoma, kad pats E.Macronas sankcijas laiko neefektyviomis ir visų pirma JAV, o ne europiečių įrankiu.
Prancūzijos lyderis taip pat ne sykį tvirtino, kad Rusija „nėra priešė“, ir, kaip jau minėta, yra kritikavęs NATO plėtrą į Rytus.
Rytuose – kritika
E.Macroną supantys diplomatai pabrėžia, kad simpatijos ir atjauta – tik vienoje rankoje. Kitoje – kieta galia ir gana aštri retorika.
Pavyzdžiui, kai 2017-aisiais jis priėmė V.Putiną Versalyje, su svečiu buvo kalbėtasi ne tik apie galimą bendradarbiavimą Sirijoje, bet ir apie Rusijos vykdomą informacinį karą.
Pareigūnai Paryžiuje taip pat pažymi, kad prancūzų karo laivai patruliuoja Baltijos jūroje, kad prancūzų kariai yra dislokuoti NATO priešakinių pajėgų batalione, kad Prancūzija subombardavo taikinius Sirijoje, kai Basharo al Assado režimas panaudojo cheminį ginklą.
Kai kurie apžvalgininkai teigia, kad Prancūzija kartais pasistengia priminti Šaltojo karo laikus – esą E.Macronas visiškai klasiškai derina atgrasymą ir dialogą.
Esą siunčiamos gana subtilios žinutės. Tarkime, V.Putinas 2017 metais buvo priimtas Versalio rūmų Mūšių galerijoje, o pernai, kai Rusijos lyderis viešėjo Pietų Prancūzijoje, ten atplaukė šios šalies karo laivas, dalyvavęs Sirijos bombardavime.
Vis dėlto E.Macrono kritikai tvirtina, kad tokios detalės V.Putino visiškai nejaudina. Be to, klausiama, kurgi ta pažanga? Rusija nerodo nė menkiausio noro atsitraukti – nei Ukrainoje, nei Sirijoje.
Ir nors Prancūzija bando tikinti, kad progresu laikytinas vien Normandijos ketverto derybų atnaujinimas, pačioje Ukrainoje šios diskusijos laikomas įrankiu V.Putinui pasiekti savo tikslų Donbase.
„Jei užimtiems regionams būtų suteiktas specialusis statusas, Rusija galėtų blokuoti viską, kas jai nepatiks, – sako Naujosios Europos centro Kijeve ekspertas Leo Litra. – Macronas tam tikra prasme griauna Vakarų vienybę Rusijos klausimu.“
-
Rusai klausosi E.Macrono ir trina rankomis: kalba visai kaip V.Putinas
-
Klaudijus Maniokas: Tikroji Macrono vizija
-
E.Macronas: Rusija „toliau bandys destabilizuoti“ Vakarų demokratijas
-
E.Macronas: Prancūzija „netenka kantrybės“ Vokietijai nesiimant iniciatyvos reformuoti ES
-
NATO vadovas atmeta E.Macrono raginimus dėl branduolinės ginkluotės
