„Prasideda pereinamasis laikotarpis. Laisvi nuo dvilypio pasirinkimo „Taip“ arba „Ne“, dabar privalome kurti bendrą projektą, pripažindami ir gerbdami visų orumą“, – sakoma įrašytame valstybės vadovo pranešime.
Anot E.Macrono, šalis gali „didžiuotis“ procesu dėl Naujosios Kaledonijos statuso, per kurį salų gyventojai galėjo trijuose atskiruose referendumuose pasakyti, ar nori atsiskirti nuo Prancūzijos.
„Šį vakarą Prancūzija yra gražesnė, nes Naujoji Kaledonija nusprendė likti jos dalimi“, – pridūrė E.Macronas.
Suskaičiavus visus balsalapius paaiškėjo, kad 96,49 proc. dalyvių balsavo prieš nepriklausomybę, o ją palaikė 3,51 proc., informavo šios teritorijos Aukštoji komisija.
2018 ir 2020 metų referendumus nedidele balsų persvara taip pat laimėjo proprancūziška stovykla.
Nepriklausomybės šalininkų grupės vėliausią balsavimą boikotavo. Anot jų, salose pablogėjus epidemiologinei padėčiai dėl COVID-19 pandemijos sąžiningos kampanijos nebuvo įmanoma organizuoti, todėl balsavimą derėjo atidėti iki kitų metų rugsėjo.
Pirmoji COVID-19 pandemijos banga 270 tūkst. gyventojų turinčios Naujosios Kaledonijos beveik nepaveikė, bet išplitus koronaviruso delta variantui ši liga teritorijoje pareikalavo beveik 300 žmonių gyvybių.
Piliečių aktyvumas buvo menkas – savo balsą atidavė tik 43,9 proc. rinkėjų. Per pernykštį plebiscitą balsuotojų aktyvumas buvo 79,63 procento.
Birželį įvairios partijos susitarė su Prancūzijos vyriausybe, kad referendumas, kad ir kokie būtų jo rezultatai, turėtų vesti į „stabilumo ir suartėjimo laikotarpį“. 2023 metų birželį planuojama surengti naują referendumą, per kurį būtų sprendžiama, kokį „nacionalinį projektą“ norėtų plėtoti Naujosios Kaledonijos žmonės.
Tačiau viltis, kad procesas vyks sklandžiai, aptemdė nepriklausomybės idėją palaikančio pagrindinio čiabuvių judėjimo FLNKS pareiškimas, jog vyriausybės užmojis žūtbūt surengti referendumą prilygsta „karo paskelbimui“.
Apžvalgininkai nuogąstauja, kad ši įtampa gali vėl prasiveržti smurtu, panašiu į krėtusį Naująją Kaledoniją 9-ajame dešimtmetyje, kai vyko susirėmimai tarp nepriklausomybę palaikančių kanakų ir turtingesnių europiečių bei jų palikuonių, pasisakančių už sąjungą su Prancūzija.
E.Macronas savo pranešime dėl naujausio referendumo rezultatų boikoto tiesiogiai nepaminėjo, bet pripažino, kad gyventojai yra „smarkiai susiskaldę“, taip pat pareiškė užuojautą „visiems, netekusiems mylimo žmogaus“.
