E.Macrono kalba tautai: „Rusija tampa grėsme Prancūzijai ir Europai“

Savo kalbos pradžioje E.Macronas sakė, kad prancūzai „pagrįstai nerimauja“ dėl tarptautinės padėties, nes karas Ukrainoje „tęsiasi tokiu pat intensyvumu“, Jungtinės Valstijos „mažiau remia Ukrainą ir palieka abejonių dėl to, kas bus toliau“ ir „ketina įvesti muitus produktams iš Europos“.

„Pasaulis tampa vis žiauresnis, o terorizmo grėsmė nemažėja. Apskritai reikia pasakyti, kad mūsų gerovė ir saugumas tapo dar labiau neužtikrinti“, – kalbėjo E.Macronas.

Prancūzijos vadovas atkreipė dėmesį, kad „karas Ukrainoje tęsiasi jau daugiau nei trejus metus“, ir kalbėjo apie Europos bei Prancūzijos įsipareigojimą Kyjivui.

„Nuo pat pirmos dienos nusprendėme remti Ukrainą ir taikyti sankcijas Rusijai. Ir pasielgėme teisingai. Nes ne tik Ukrainos žmonės drąsiai kovoja už savo laisvę, bet ir mūsų saugumui iškilo grėsmė. Taika nebegali būti užtikrinta mūsų pačių žemyne. Rusijos grėsmė yra ir ji veikia Europos šalis, veikia mus“, – sakė E.Macronas.

Rusijos „agresija neturi sienų“

„Rusija Ukrainos konfliktą jau pavertė pasauliniu konfliktu“, – sakė prezidentas, tvirtindamas, kad „prezidento Putino Rusija pažeidžia mūsų sienas, kad nužudytų oponentus, manipuliuoja rinkimais Rumunijoje ir Moldovoje ir organizuoja kibernetines atakas prieš mūsų ligonines, kad užblokuotų jų veiklą“. Ir, „atrodo, kad ši agresija neturi sienų“, pridūrė jis.

Prancūzijos valstybės vadovo teigimu, Rusija „toliau persiginkluoja“ ir iki 2030 m. „planuoja dar labiau padidinti savo kariuomenę, turėti papildomai 300 000 karių, 3000 tankų, 300 naikintuvų“. „Kas gali patikėti, kad šiandienos Rusija sustos ties Ukraina? „Man kalbant ir artimiausiais metais Rusija tampa grėsme Prancūzijai ir Europai. Būtų beprotybė likti stebėtoju šiame pavojingame pasaulyje“, – pridūrė jis.

„Turime ir toliau padėti ukrainiečiams priešintis, kol jie galės susitarti dėl tvirtos taikos su Rusija“, – pareiškė E.Macronas. Jo nuomone, „taika negali būti pasiekta bet kokia kaina ir pagal Rusijos diktatą. Taika negali būti Ukrainos kapituliacija. Ji negali būti jos žlugimas. Ji taip pat negali reikšti per daug trapių paliaubų“ tuo metu, kai Vašingtonas sustabdo karinės įrangos ir žvalgybos duomenų tiekimą Kyjivui, o Donaldas Trumpas suartėja su Vladimiru Putinu, nepakvietęs prie derybų stalo Volodymyro Zelenskio ir Europos vadovų.

Prisiminė nesėkmingus Minsko susitarimus

E.Macronas priminė Minsko susitarimų nesėkmę: „Negalime pamiršti, kad Rusija pradėjo įsiveržimą į Ukrainą dar 2014 m. ir kad tada mes derėjomės dėl paliaubų Minske. Ir ta pati Rusija tų paliaubų nesilaikė, o mes negalėjome išlaikyti pusiausvyros, nes trūko tvirtų garantijų.“

Pasak Prancūzijos vadovo, tai precedentas, kuris diskredituoja Kremliaus žodžius: „Šiandien nebegalime tikėti Rusijos žodžiu. Ukraina turi teisę į taiką ir saugumą, ir tai atitinka mūsų ir Europos žemyno saugumo interesus. Todėl dirbame su savo draugais britais ir vokiečiais bei kitomis Europos šalimis.“

Toliau E.Macronas aptarė Prancūzijos gynybos stiprinimo klausimus. Pasak jo, šalies biudžetas per dešimt metų beveik padvigubės. Tam reikės priimti naujus biudžetinius sprendimus ir skirti papildomų investicijų, kurioms sutelkti reikės ne tik privataus, bet ir viešojo finansavimo, nedidinant mokesčių. Norint tai pasiekti, reikės reformų.

Nekaltybės laikotarpis baigėsi

„Mes ir toliau esame įsipareigoję NATO ir mūsų partnerystei su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Tačiau turime padaryti daugiau“, – sakė Prancūzijos prezidentas, primygtinai tvirtindamas, kad būtina „stiprinti mūsų nepriklausomybę gynybos ir saugumo srityje“. Europos ateitis, pasak jo, neturėtų būti sprendžiama Vašingtone ar Maskvoje.

„Taip, grėsmė grįžta iš Rytų, o pastarųjų trisdešimties metų, nuo Berlyno sienos griuvimo, nekaltybės laikotarpis jau baigėsi“, – pareiškė E.Macronas.

Prancūzijos valstybės vadovas taip pat pareiškė, kad taikai Ukrainoje užtikrinti „galbūt prireiks dislokuoti Europos pajėgas“, kurios „neitų ir nekovotų fronto linijoje, bet, priešingai, būtų ten, kai taika bus pasirašyta, kad užtikrintų, jog jos bus visiškai laikomasi“.

E.Macronas paskelbė, kad kitą savaitę Paryžiuje įvyks „šalių, norinčių prisiimti atsakomybę šiuo klausimu, štabų viršininkų susitikimas“, ir gyrė „tvirtos, ilgalaikės, patikimos taikos planą, parengtą kartu su ukrainiečiais ir keliais kitais Europos partneriais“.

„Noriu tikėti, kad Jungtinės Valstijos mus palaikys, tačiau turime būti pasirengę, jei taip nebus“, – pareiškė E.Macronas.

Prancūziškas branduolinis skėtis

Prancūzijos prezidentas taip pat pasiūlė surengti „debatus dėl sąjungininkų Europos žemyne apsaugos“ naudojant Prancūzijos branduolinio atgrasymo priemones.

„Mūsų branduolinio atgrasymo priemonė mus saugo. Ji yra visavertė, suvereni ir prancūziška“, – tęsė valstybės vadovas ir pridūrė, kad nuo 1964 m. ji „visada atliko svarbų vaidmenį išsaugant taiką ir saugumą Europoje“.

„Atsakydamas į istorinį būsimojo Vokietijos kanclerio [Friedricho Merzo] kreipimąsi, nusprendžiau pradėti strateginius debatus dėl mūsų sąjungininkų Europos žemyne apsaugos mūsų atgrasymo priemonėmis“, – paskelbė E.Macronas, patikslindamas, jog „kad ir kas nutiktų, sprendimas visada buvo ir liks Respublikos prezidento rankose“.