Jie kalbėjo branduolinės energijos viršūnių susitikime, kuris buvo trumpam nutrauktas „Greenpeace“ protestuotojų, JAV ir Izraelio karui su Iranu įžengus į antrąją savaitę.
U. von der Leyen teigė, kad Europos atsitraukimas nuo civilinės branduolinės energijos atskleidė žemyno priklausomybę nuo iškastinio kuro.
„Europai buvo strateginė klaida nusigręžti nuo patikimo, prieinamo ir mažai teršiančio energijos šaltinio“, – sakė ji, atidarydama antrąjį Branduolinės energijos viršūnių susitikimą netoli Paryžiaus.
„Dėl iškastinio kuro esame visiškai priklausomi nuo brangaus ir nepastovaus importo. Tai pastato mus į strategiškai silpnesnę poziciją prieš kitus regionus“, – sakė ji.
„Dabartinė Artimųjų Rytų krizė ryškiai primena apie tai, kokį pažeidžiamumą ji sukuria“, – pridūrė ji.
„Turime vietinių mažai anglies dioksido išskiriančių energijos šaltinių: branduolinę energiją ir atsinaujinančius energijos šaltinius. Ir kartu jie gali tapti bendrais nepriklausomybės, tiekimo saugumo ir konkurencingumo garantais – jei viską padarysime teisingai.“
„Energetikos suverenitetas“
E. Macronas teigė, kad civilinė branduolinė energija padeda užtikrinti energetikos suverenitetą.
„Branduolinė energija yra raktas į nepriklausomybės – taigi ir energetikos suvereniteto – suderinimą su dekarbonizacija, taigi ir anglies neutralumu“, – sakė E. Macronas.
„Matome tai dabartiniame geopolitiniame kontekste: kai esame per daug priklausomi nuo angliavandenilių, jie gali tapti spaudimo ar net destabilizacijos įrankiu“, – pridūrė jis.
U. von der Leyen teigė, kad „nors 1990 metais trečdalis Europos elektros energijos buvo gaunama iš branduolinės energijos, šiandien tai sudaro tik apie 15 procentų“.
„Pastaraisiais metais matome pasaulinį branduolinės energijos atgimimą. Ir Europa nori būti to dalimi“, – sakė ji.
Ji teigė, kad Europos Sąjunga (ES) „sukurs 200 mln. eurų garantiją, skirtą remti investicijas į novatoriškas branduolines technologijas“, pristatydama naują mažų modulinių reaktorių strategiją.
„Norime, kad ši nauja technologija Europoje pradėtų veikti iki 2030-ųjų pradžios“, – tvirtino EK vadovė.
Maži moduliniai reaktoriai yra pažangūs branduoliniai reaktoriai, kurių galia siekia iki 300 megavatų elektros vienam blokui, arba apie trečdalį tradicinio branduolinės energijos reaktoriaus gamybos pajėgumų.
Jie yra palyginti paprastesnės gamybos, todėl yra pigesni nei dideli energijos reaktoriai.
„Branduolinė energija kursto karą“
Branduolinė energija susidūrė su sunkumais po 2011 metų Fukušimos katastrofos Japonijoje, kuri sustiprino baimes, išryškintas 1986 metų Černobylio katastrofos.
Tačiau didėjantis dėmesys energetikos suverenitetui ir švarios energijos paieškos kovai su visuotiniu atšilimu vėl atgaivino susidomėjimą atomine energija.
Tačiau branduolinės energijos naudojimas kaip alternatyva iškastiniam kurui yra labai prieštaringas, daugelis aplinkosaugos grupių perspėja apie saugumo riziką ir branduolinių atliekų šalinimą.
Viršūnių susitikimo pradžią trumpam nutraukė du „Greenpeace“ aktyvistai, kurie įsiveržė į sceną, kai E. Macronas sveikino dalyvius, ir išskleidė plakatą su užrašu „Branduolinė energija kursto Rusijos karą“.
Vienas iš aktyvistų sušuko: „Kodėl perkame uraną iš Rusijos?“, kol abu buvo išvesti apsaugos darbuotojų.
„Greenpeace“ apkaltino Prancūziją palaikant ryšius su Rusijos valstybine branduoline korporacija „Rosatom“, nepaisant Maskvos invazijos į Ukrainą, kuri tęsiasi jau penktus metus.
2018 metais Prancūzijos EDF pasirašė daugiamilijoninį sandorį su „Rosatom“ dukterine įmone „Tenex“ dėl perdirbto urano iš Prancūzijos branduolinių elektrinių siuntimo į Rusiją, kad jis būtų perdirbtas ir vėl prisodrintas, o po to vėl naudojamas energijos gamybai.
„Greenpeace“ teigė, kad apie 15 aktyvistų sutrikdė pareigūnų, vykstančių į renginį, atvykimą.
„Šis pasaulinis branduolinės energijos viršūnių susitikimas visiškai neatitinka dabartinės pasaulinės situacijos, tiek geopolitinės įtampos ir ginkluotų konfliktų, tiek kovos su klimato kaita kontekste“, – teigė „Greenpeace“.
