„Didėjant infliacijai ir sparčiai augant palūkanų normoms, už Rusijos pasirinkto karo pasekmes taip pat mokama iš Rusijos žmonių kišenių“, – Strasbūre Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjams sakė EK vadovė U. von der Leyen.
„Tokiu lygiu, kad Kremlius atsako (...) ribodamas internetą ir laisvą bendravimą“, – kalbėjo ji.
U. von der Leyen teigė, jog „rusai jaučia, kad vėl gyvena už geležinės uždangos, šį kartą – skaitmeninės geležinės uždangos“.
„Jei istorija turi vieną pamoką, tai tokią, kad visos sienos galiausiai griūva“, – sakė ji.
Rusijos institucijos pastaruoju metu suintensyvino pastangas kontroliuoti interneto prieigą šalyje, lėtindamos susirašinėjimo programėlių „Telegram“ ir „WhatsApp“ veikimą, griežtindamos VPN (virtualių privačių tinklų) apribojimus ir įvesdamos ryšio blokavimus.
Atjungimai, įskaitant sostinę Maskvą, sukėlė retas visuomenės nepasitenkinimo apraiškas, nors Kremlius jau daugelį metų slopina žodžio laisvę.
Nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusija sugriežtino taisykles prieš viešus nepritarimo ženklus, griežtais karinės cenzūros įstatymais uždrausdama Kremliaus ir Rusijos kariuomenės kritiką.
ES praėjusią savaitę po ilgai trukusio delsimo patvirtino didžiulę paskolą Ukrainai ir įvedė naują sankcijų paketą Maskvai.
Naujas ekonominių sankcijų paketas yra 20-asis, kurį 27 valstybių blokas įvedė nuo 2022 metų, kai Rusijos tankai pasiekė Ukrainą.
Nors Rusijos ekonomika kol kas iš esmės atlaikė ekonomines bausmes, ES pareigūnai tvirtina, kad vis dažniau pradeda ryškėti neigiamas poveikis.
