- Ukrainiečiai išguldė krūvą Kadyrovo vyrų: tokių nuostolių „kadyrovcai“ dar nematė
- Kim Jong Unas giria karius, kurie susisprogdino kovoje su ukrainiečiais
- „Bučos skerdiką“ generolą Omurbekovą „prisivijo“ sprogimas
- Norvegija įvertino, kiek Baltijos šalims reikia bijoti Rusijos
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Estijoje prezidentas sulaukė kritikos dėl pasisakymų apie Rusiją
22:04
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna sukritikavo prezidento Alaro Kariso poziciją dėl būtinybės ateityje megzti dialogą su Rusija bei „praleistų galimybių“ deryboms karo pradžioje. Kaip praneša leidinys ERR, tokias mintis prezidentas išsakė antradienį vykusio oficialaus vizito Suomijoje metu.
Pažymima, kad jis ir jį priėmęs Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pareiškė, jog Europa galiausiai turės pradėti dialogą su Rusija dėl taikos po karo Ukrainoje ir pasimokyti iš klaidų, padarytų prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą.
Užsienio reikalų ministras M.Tsahkna pabrėžė, kad tokia prezidento pozicija prieštarauja Estijos užsienio politikai.
„Alaro Kariso noras pradėti dialogą su Rusija prieštarauja visai Europos ir Estijos užsienio politikai. Priešingai – tai suteikia Putinui galimybę kelti savo reikalavimus, sąlygas ir ultimatumus. O kalbant apie idėją, esą po 2022 m. vasario kažkokiu būdu turėjo būti pasiektas ugnies nutraukimas – norėčiau priminti Alarui Karisui, kad tuomet Putinas kėlė ultimatumus dėl Ukrainos suvereniteto bei teritorijos, taip pat dėl mūsų pačių laisvės ir saugumo garantijų NATO kontekste“, – sakė M.Tsahkna.
Analogiškos pozicijos laikėsi ne tik valdančiosios koalicijos politikai, bet ir opozicijos lyderiai. Opozicinės „Isamaa“ partijos pirmininkas Urmas Reinsalu pažymėjo, kad Rusijos invazija į Ukrainą nėra Europos kaltė: „Vertinant konkrečiai, ar Europa 2022 m. pavasarį galėjo kaip nors pasiekti karo veiksmų nutraukimą – aš nepritariu šiai nuomonei. Galime prisiminti, kad dvišalės Ukrainos ir Rusijos derybos iš tikrųjų vyko. Tačiau jos žlugo, kai Ukraina atsiėmė savo teritorijas, įskaitant Bučą. Iš tiesų dėmesys turi būti sutelktas į agresorių, kuris iki šiol nerodo jokių ketinimų atsisakyti savo karinių ir strateginių tikslų.“
Socialdemokratų lyderis Lauri Läänemetsas taip pat pabrėžė: „Iki šiol Estija koncentravosi ir siekė, kad Europa sutelktų dėmesį į tai, kaip Rusija galėtų užbaigti savo agresyvų karą Ukrainoje ir kaip užtikrinti, kad ateityje nekiltų grėsmė Baltijos šalims.“
„Dabar gi pradedant kalbėti apie tai, kaip, kada, kokiu momentu ir kokiame kontekste galėtume pradėti dialogą ar bendravimą su Rusija, pagrindinis dėmesys nukrypsta visai kita linkme“, – pridūrė L.Läänemetsas.
Trumpas tvirtina, kad Putinas buvo pasiruošęs sudaryti taikos susitarimą, tačiau jam sutrukdė
23:06
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas prieš kurį laiką neva buvo pasiruošęs sudaryti taikos susitarimą, tačiau jam „sutrukdė tam tikri asmenys“. Šį pareiškimą jis išsakė Baltuosiuose rūmuose susitikęs su misijos „Artemis-2“ astronautais.
„Manau, Putinas norėtų matyti sprendimą dėl Ukrainos. Tai gerai“, – teigė JAV prezidentas.
D.Trumpas taip pat pranešė pasiūlęs V.Putinui įvesti dalines paliaubas. Jo nuomone, Kremliaus vadovas galėtų tam pritarti.
Be to, D.Trumpas užsiminė, kad V.Putinas jam sakė, jog Rusija galėtų dalyvauti sodrinant uraną, jei tai padėtų JAV pasiekti rezultatų su Iranu. Pasak prezidento, jis atsakęs, kad labiau norėtų, jog V.Putinas prisidėtų prie karo Ukrainoje užbaigimo.
Paklaustas, kuris karas, jo nuomone, baigsis pirmas – Irane ar Ukrainoje, D.Trumpas atsakė, kad Ukraina mūšio lauke neva jau „patyrė pralaimėjimą“, tačiau paminėjo „159 laivų sunaikinimą“, tikriausiai turėdamas omenyje situaciją su Iranu.
Putinas ir Trumpas telefonu aptarė Iraną ir Ukrainą, praneša Kremlius
21:46
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su JAV vadovu Donaldu Trumpu, trečiadienį pranešė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas.
Jis paminėjo, kad abu lyderiai aptarė karą Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainą.
Pokalbis truko ilgiau nei pusantros valandos ir buvo „atviras bei dalykiškas“, per spaudos konferenciją telefonu žurnalistams, įskaitant naujienų agentūros AFP atstovus, sakė J.Ušakovas.
Prezidentai „ypatingą dėmesį skyrė situacijai dėl Irano ir Persijos įlankoje“, teigė J.Ušakovas.
„Vladimiras Putinas mano, kad Donaldo Trumpo sprendimas pratęsti paliaubas su Iranu yra teisingas, nes tai turėtų suteikti šansą deryboms ir apskritai padėti stabilizuoti situaciją“, – nurodė Kremliaus patarėjas.
Tačiau V.Putinas taip pat „pabrėžė neišvengiamas ir itin žalingas pasekmes ne tik Iranui ir jo kaimynėms, bet ir visai tarptautinei bendruomenei, jei JAV ir Izraelis vėl imtųsi karinių veiksmų“, sakė J.Ušakovas.
Jis pridūrė, kad Rusija yra „tvirtai pasiryžusi teikti visokeriopą pagalbą diplomatinėms pastangoms“ dėl karo Artimuosiuose Rytuose, ir nurodė, kad pokalbis įvyko Maskvos iniciatyva.
Lyderiai taip pat aptarė plataus masto karą Ukrainoje, kuris tęsiasi jau penktus metus po Rusijos invazijos į kaimyninę šalį 2022 metais.
„Trumpo prašymu Vladimiras Putinas apibūdino dabartinę situaciją palei sąlyčio liniją, kur mūsų kariai išlaiko strateginę iniciatyvą ir atstumia priešo pozicijas“, – žurnalistams sakė J.Ušakovas.
„Tiek Vladimiras Putinas, tiek Donaldas Trumpas išreiškė iš esmės panašius vertinimus dėl (Volodymyro) Zelenskio vadovaujamo Kyjivo režimo elgesio, kuris, kurstomas ir remiamas europiečių, vykdo konflikto vilkinimo politiką“, – kalbėjo jis.
Rusijos puolimas Ukrainoje nuniokojo didžiules Ukrainos teritorijas, pražudė tūkstančius civilių ir privertė milijonus žmonių palikti savo namus.
V.Putinas teigė esąs pasirengęs „paskelbti paliaubas Pergalės dienos iškilmių laikotarpiui. Trumpas aktyviai palaikė šią iniciatyvą, pažymėdamas, kad ši šventė žymi mūsų bendrą pergalę“, tvirtino J.Ušakovas.
Rusija Pergalės dieną mini gegužės 9-ąją, siekdama paminėti sovietų pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare, kuri kasmet švenčiama kariniu paradu Maskvos centre.
Šių metų renginys bus kuklesnis dėl atsargumo priemonių, atsižvelgiant į Ukrainos atsakomųjų smūgių grėsmę, anksčiau trečiadienį pranešė Kremlius.
JAV prezidentas savo ruožtu pareiškė, kad turėjo „labai gerą pokalbį“ su Kremliaus šeimininku.
Jis pridūrė, kad pokalbio metu daugiau dėmesio skirta karui Ukrainoje nei Iranui.
„Daugiau kalbėjome apie karą Ukrainoje“, – žurnalistams Ovaliajame kabinete sakė D.Trumpas.
Jis pridūrė, kad V.Putinas norėjo padėti užbaigti JAV ir Izraelio karą prieš Iraną, tačiau jis Rusijos lyderiui pasakęs pirmiausia nutraukti invaziją į Ukrainą.
Ukrainiečių dronai Voronežo srityje susprogdino iškart du rusų sraigtasparnius
20:13
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Bepiločių sistemų pajėgų (BSP) dronai susekė ir atakavo du priešo sraigtasparnius – Mi-28 ir Mi-17. Operacija įvykdyta Rusijos Voronežo srityje, už 150 km nuo fronto linijos. Apie tai pranešė Bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis, žinomas Madjaro šaukiniu.
„Lauko kilimo ir tūpimo aikštelėje, esančioje daugiau nei 150 km atstumu nuo kovinių veiksmų zonos, kur keturi sraigtasparniai Mi-28 ir Mi-17 vykdė operatyvų degalų papildymą bei techninę apžiūrą tarp skrydžių, apsilankė būrys mažų, bet laisvę mylinčių ukrainietiškų BSP paukščių“, – pažymėjo jis.
„Smūgio metu taip pat žuvo mažiausiai vienas sraigtasparnių priežiūros specialistas, patekęs į drono matymo lauką“, – pridūrė Madjaras.
Kim Jong Unas giria karius, kurie susisprogdino kovoje su ukrainiečiais
18:47
Kim Jong Unas pagyrė Šiaurės Korėjos karius, kurie kovodami su Ukrainos pajėgomis Rusijos vakarinėje Kursko srityje susisprogdino granatomis, kad išvengtų sučiupimo. Taip Šiaurės Korėjos vadovas patvirtino, kad ši ekstremali mūšio lauko praktika egzistuoja.
Vis daugiau įrodymų, įskaitant žvalgybos ataskaitas ir perbėgėlių liudijimus, rodo, kad Šiaurės Korėjos kariams aiškiai nurodoma griebtis savęs susprogdinimo ar kitų savižudybės formų, kad nepakliūtų į priešininkų rankas.
2024 m. Šiaurės Korėja pasiuntė apie 14 000 elitinių karių prisijungti prie Rusijos karo prieš Ukrainą. Kariai buvo pasiųsti į mūšį aplink pasienio miestą Sudžą, kurį Ukrainos pajėgos užėmė tą vasarą per netikėtą įsiveržimą. Pasak Pietų Korėjos ir Ukrainos pareigūnų, intensyviose kovose žuvo daugiau kaip 6 000 šiaurės korėjiečių, rašo „The Guardian“.
Du šiaurės korėjiečiai buvo paimti į nelaisvę ir laikomi karo belaisviais Ukrainos sostinėje Kyjive. Abu jie bandė susisprogdinti, tačiau dėl sunkių sužeidimų to padaryti negalėjo. Manoma, kad vienas iš jų gailėjosi dėl to, kad nevykdė įsakymų.
Pirmadienį Šiaurės Korėjos valstybinės naujienų agentūros KCNA paskelbtame nuoraše teigiama, kad sakydamas kalbą Rusijos pareigūnams ir žuvusiųjų šeimoms per Šiaurės Korėjos karių pagerbimo memorialo užbaigimo ceremoniją, Kim Jong Unas pirmą kartą paminėjo, kiek daug kariai nuveikė, ir gyrė juos kaip didvyrius.
„Tai ne tik didvyriai, kurie nedvejodami pasirinko savidestrukcijos ir savižudybės kelią, kad apgintų didžią garbę, bet ir tie, kurie krito žygiuodami puolamųjų mūšių priešakyje“, – sakė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Bučos skerdiką“ generolą Omurbekovą „prisivijo“ sprogimas
17:52
Rusijos Chabarovsko krašte buvo pasikėsinaa į gvardijos generolą majorą Azatbeką Omurbekovą, vadovavusį Rusijos kariuomenės 64-ajai motorizuotųjų šaulių brigadai per Bučos ir Andrijivkos užėmimą Ukrainoje.
Kanalo VČK-OGPU šaltiniai teigė, kad aukšto rango karininką balandžio 28 d. bandyta susprogdinti Kniazės-Volkonsko-1 kaime esančioje karinėje įguloje: bomba buvo padėta pašto dėžutėje vieno iš namų laiptinėje.
Šaltinių teigimu, žuvo mokomojo ryšių bataliono vadas pulkininkas leitenantas Kuzmenka, dar keli žmonės buvo sužeisti. Informacijos apie A.Omurbekovo būklę kol kas nėra.
Kokiais žiaurumais pagarsėjo „Bučos skerdikas“
Generolas majoras tapo žinomas kaip „Bučos skerdikas“ dėl kaltinimų dalyvavus žudynėse Kyjivo srityje 2022 m. pavasarį. Jam taikomos Jungtinės Karalystės, ES ir JAV sankcijos. A.Omurbekovo vadovaujami kariškiai „žudė, mušė, skerdė, degino ir rengė civilių gyventojų egzekucijas“ Bučoje ir Andrijivkoje, savo pagrindime pažymėjo JAV valstybės departamentas.
64-osios motorizuotosios šaulių brigados karys Daniilas Frolkinas anksčiau sakė, kad A.Omurbekovas davė įsakymą šaudyti į civilius gyventojus. Jo kolega kariškis Nikita Čibrinas taip pat kalbėjo apie civilių gyventojų prievartavimą ir žudymą okupacijos metu. O Ukrainos saugumo tarnyba apkaltino A.Omurbekovą kankinus Bučos rajono gyventojus, kad šie nustatytų pasipriešinimo judėjimo narius.
Grasino nužudyti savo pavaldinius
Be to, D.Frolkinas sakė, kad brigados vadai „nelaikė eilinių kareivių žmonėmis“. Jis teigė, kad A.Omurbekovas mušė savo pavaldinius ir grasino juos nužudyti už atsisakymą pereiti į puolimą, o pats slapstėsi mokyklos, kurioje buvo įsikūręs štabas, rūsyje ir siuntė aukštyn melagingą informaciją apie neegzistuojančius būrio laimėjimus.
Nuo 2023 m. A.Omurbekovas vadovavo Rytų karinės apygardos 392 rajono jaunesniųjų specialistų mokymo centrui.
Rado 400 kūnų
Rusijos kariuomenė Bučą Kyjivo srityje užiminėjo kovo 5-31 d. Po deokupacijos miestelyje buvo rasta daugiau kaip 400 kūnų, kai kurie jų gulėjo surištomis rankomis už nugaros. Kaip atskleidė laikraščio „The New York Times“ tyrimas, žudynės buvo „sąmoningų ir sistemingų, negailestingų pastangų užsitikrinti kelią į Kyjivą dalis“.
Rusijos gynybos ministerija filmuotą medžiagą pavadino „provokacija“, teigdama, kad Rusijos kariuomenė iš Bučos neva pasitraukė kovo 30 d., o jos buvimo metu nenukentėjo nė vienas civilis gyventojas. Tačiau palydovinės nuotraukos patvirtino, kad prieš išlaisvinant miestą gatvėse buvo negyvų žmonių kūnų.
2022 m. balandį prezidentas Vladimiras Putinas suteikė 64-ajai brigadai gvardijos brigados laipsnį „už masinį didvyriškumą ir narsą, tvirtybę ir drąsą, kurią personalas parodė kovinių operacijų metu“, taip pat apdovanojo A.Omurbekovą Rusijos didvyrio žvaigžde. Generolo majoro laipsnis jam suteiktas 2025 m. birželio mėn.
Prieš Pergalės dieną Maskvoje iš viso neveiks mobilusis internetas
17:02
Rusijos valdžios institucijos ruošiasi apriboti bet kokį mobilųjį ryšį Maskvoje prieš Pergalės dienos paradą gegužės 9 d., BBC Rusijos tarnybai pranešė du informuoti šaltiniai.
Pasak jų, gegužės 5, 7 ir 9 d. planuojama įvesti galingesnius apribojimus nei iki šiol. Jie turės įtakos trumpųjų žinučių siuntimui ir net „baltiesiems sąrašams“ išteklių, kurie turėtų būti prieinami mobiliojo interneto sutrikimo metu.
Manoma, kad ryšys bus slopinamas ne tik Maskvos centre, bet ir Maskvos žiedo ribose, patikslino BBC pašnekovai.
Prieš tai valdžia mobilųjį internetą Maskvoje išjungė kovo pradžioje. Iš viso išjungimas truko tris savaites ir baigėsi kovo 24 d. Kremlius teigė, kad ši priemonė neva buvo susijusi su „saugumo“ klausimais ir truks tiek, kiek valdžios institucijos manys esant reikalinga.
Apribojimai daugiausia palietė miesto centrą, tačiau keliuose rajonuose vartotojai galėjo atidaryti svetaines iš „baltojo sąrašo“. Atsižvelgiant į tai, maskviečiai ir sostinės svečiai smarkiai padidino atlasų ir gidų, taip pat radijo imtuvų, pranešimų gaviklių ir kitų alternatyvių ryšio priemonių pirkimą. Be to, labai išaugo apsikeitimas SMS žinutėmis ir balso duomenų srautas. Pasak „Kommersant“ šaltinio informacinių technologijų rinkoje, žala dėl interneto išjungimo Maskvoje vertinama maždaug 1 mlrd. rublių (11,4 mln. eurų) per dieną.
Parade nebus karinės technikos kolonos
Balandžio 28 d. Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad karinės technikos kolona nedalyvaus gegužės 9 d. Raudonojoje aikštėje vyksiančiame Pergalės parade. Tai įvyks pirmą kartą nuo 2007 m., kai paskutinį kartą paradas vyko be technikos.
Nuo 2008 m. per Raudonąją aikštę kasmet pravažiuoja Strateginių raketinių pajėgų raketinės sistemos, šarvuočiai ir tankai.
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas paaiškino, kad renginys vyks „sutrumpintu formatu“ dėl „operatyvinės situacijos“.
Jis taip pat paragino nepamiršti, kad pernai esą buvo jubiliejinis paradas, o šiemet – eilinis. 2026 m. Rusija švenčia 81-ąsias pergalės kare metines.
Atsakydama į Maskvos veiksmus, JK išsiunčia Rusijos diplomatą
16:48
Jungtinė Karalystė (JK) trečiadienį pranešė išsiunčianti vieną Rusijos diplomatą, praėjusį mėnesį Maskvai išsiuntus britų pasiuntinį, apkaltintą šnipinėjimu.
„Griežtai smerkiame nepagrįstą Rusijos sprendimą praėjusį mėnesį išsiųsti dar vieną britų diplomatą ir po to sekusią piktavališką viešą šmeižto kampaniją“, – sakoma JK vyriausybės atstovo pranešime.
„Todėl iškvietėme Rusijos ambasadorių, kad praneštume, jog imamės atsakomųjų veiksmų ir atšaukiame Rusijos diplomato akreditaciją“, – priduriama jame.
Maskva ir Londonas per pastarąjį dešimtmetį išsiuntė ne vieną ambasadų darbuotoją, abiem pusėms kaltinant viena kitą šnipinėjimu.
Po vienos pusės įvykdyto išsiuntimo paprastai seka analogiškas kitos pusės atsakas.
Londono ir Maskvos santykius, kurie dėl karo Ukrainoje šiuo metu yra itin prasti, dešimtmečius temdo kaltinimai šnipinėjimu.
Susitikime po skandalingo rusų atsitraukimo Malyje – GRU ir FSB agentai
16:37
Malio prezidento Assimi Goitos ir Rusijos ambasadoriaus šalyje Igorio Gromykos susitikime, kuris buvo pirmasis viešas Malio chuntos lyderio pasirodymas nuo sukilėlių išpuolių visoje šalyje pradžios, dalyvavo Rusijos GRU ir FSB pareigūnai, rodo portalo „Agentstvo“ analizė.
Malio prezidento administracija paskelbė A.Goitos susitikimo su I.Gromykos (sovietų užsienio reikalų ministro anūku) nuotraukas. Susitikime aptarta „dabartinė saugumo padėtis ir abiejų šalių partnerystės stiprinimo perspektyvos“, taip pat „bendradarbiavimas gynybos srityje, ypač kovos su terorizmu kontekste“.
Rusijos ambasadorius patvirtino, kad Maskva remia Bamaką.
Rusijos pusės susitikimo nuotraukose, be I.Gromykos, matyti penki žmonės, iš kurių vienas apsirengęs civiliais drabužiais, kiti – maskuojančiais drabužiais.
Nustatė žmones nuotraukose
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainiečiai išguldė krūvą Kadyrovo vyrų: tokių nuostolių „kadyrovcai“ dar nematė
15:36
Ukrainos karinės žvalgybos padaliniai, koordinuodami veiksmus su teritorinės gynybos pajėgomis, surengė operaciją, per kurią su Rusija susijęs „Rosgvardijos“ dalinys, žinomas kaip „Achmat“, kuris susijęs su Čečėnijos lyderiu Ramzanu Kadyrovu, patyrė didžiausių nuostolių nuo plataus masto invazijos pradžios.
Trečiadienį Ukrainos karinė žvalgyba pranešė, kad operaciją įvykdė specialiojo dalinio „Šamanbat“ kovotojai, iš dalies surinkti iš Ičkerijos diasporos karių, kartu su Ukrainos 104-ąja teritorinės gynybos brigada „Horyn“ ir remiami karinės žvalgybos operacijų padalinių.
„GUR specialiosios pajėgos sutriuškino Kadyrovo kovotojus. „Achmat“ dalinys patyrė didžiausius nuostolius nuo 2022 m.“, – skelbia Ukrainos karinė žvalgyba.
Anot pranešimo, Ukrainos pajėgos, taikydamosi į grupuotę, naudojo bepiločių orlaivių smūgių ir artilerijos derinį, sunaikino jų karinį transportą ir šarvuočius.
Agentūra nurodė, kad žuvo mažiausiai 40 rusų kovotojų, dar daugiau kaip 80 buvo sužeisti.
Žvalgybos tarnyba šią operaciją apibūdino kaip didžiausią „Achmat“ padalinio personalo praradimą vienu smūgiu nuo 2022 m. Karinė žvalgyba pažadėjo išsamiu operacijos vaizdo įrašu pasidalinti gegužės 1 d.
Atvirųjų šaltinių pranešimuose nurodoma, kad šis dalinys buvo dislokuotas Ukrainoje nuo ankstyvųjų Rusijos plataus masto invazijos etapų.
Anksčiau Ukrainos 108-osios Kodacko teritorinės gynybos brigados kovotojai smogė grupei su R.Kadyrovu siejamų „Achmat“ kovotojų, kaip matyti iš 2025 m. gruodžio 23 d. brigados paskelbtos filmuotos medžiagos.
Po kritikos Putinui Rusija rado, kaip nubausti Armėniją
15:28
Rusijos valdžios institucijos uždraudė prekiauti ir sustabdė mineralinio vandens „Jermuk“ importą iš Armėnijos, skelbia naujienų agentūra RBK, remdamasi vartotojų teisių tarnybos „Rospotrebnadzor“ ir valstybinės ženklinimo sistemos pareiškimais.
Toks sprendimas priimtas „dėl būtinybės imtis skubių priemonių, kad būtų išvengta galimos žalos Rusijos Federacijos piliečių gyvybei ir sveikatai“, nurodė „Rospotrebnadzdor“.
Teigiama, kad importuojamame mineraliniame vandenyje esą nustatytas per didelis hidrokarbonato – chloridų ir sulfatų kiekis, o tai „neatitinka ženklinimo informacijos ir pažeidžia techninių reglamentų reikalavimus“.
338 tūkst. butelių vandens „Jermuk“ – kurie pagaminti nuo 2026 m. vasario 17 d. ir kovo 5 d. – buvo išimti iš prekybos.
Kas užrūstino Rusiją
Plačiau skaitykite ČIA.
