„Prasidėjo nauja era“, – sakė EK pirmininkė laiške, kuriame pristatė planą ES lyderiams, likus dviem dienoms iki aukščiausiojo lygio susitikimo, kurio tikslas bus įtvirtinti bendrus veiksmus dėl paramos Ukrainai ir Europos saugumo ilguoju laikotarpiu.
„Europa susiduria su aiškiu ir esamu pavojumi, kurio nė vienas iš mūsų nėra matęs per visą savo suaugusiųjų gyvenimą“, – rašė ji, išdėstydama Europos gynybos stiprinimo finansavimo galimybes.
„Gyvename pačiu reikšmingiausiu ir pavojingiausiu metu“, – teigė U.von der Leyen.
„Tai svarbi akimirka Europai, ir mes esame pasirengę imtis veiksmų“, – pridūrė ji Briuselyje, kalbėdama su žurnalistais.
„ReArm Europe“ galėtų sutelkti beveik 800 mlrd. eurų gynybos išlaidų saugiai ir atspariai Europai, paaiškino EK vadovė.
Penkių dalių planas
Pirmoje dalyje siūloma, kad ES sustabdytų griežtų biudžeto taisyklių taikymą ir leistų valstybėms narėms ženkliai padidinti savo išlaidas gynybai.
„Tai leis valstybėms narėms gerokai padidinti savo išlaidas gynybai nesukeliant perviršinio deficito procedūros“, – paaiškino ji, turėdama omenyje procedūrą, kuri verčia vyriausybes mažinti deficito lygį, jei jos pažeidžia taisykles.
Antrasis pasiūlymas – tai nauja priemonė, pagal kurią valstybėms narėms bus suteiktos 150 mlrd. eurų paskolos investicijoms į gynybą.
„Iš esmės kalbama apie geresnį išlaidavimą ir išlaidavimą kartu“, – teigė U.von der Leyen.
„Kalbame apie visos Europos pajėgumų sritis, pavyzdžiui, oro ir priešraketinę gynybą, artilerijos sistemas, raketas ir amuniciją, dronus ir kovos su dronais sistemas“, – sakė ji.
„Turėdamos šią įrangą, valstybės narės gali gerokai padidinti paramą Ukrainai. Taigi tai skubi karinė įranga Ukrainai“, – teigė ji.
Trečiasis komponentas būtų susijęs su esamo ES biudžeto panaudojimu „siekiant daugiau lėšų skirti su gynyba susijusioms investicijoms“.
Be kita ko, valstybėms narėms būtų leista perskirstyti vadinamuosius sanglaudos fondus, skirtus skurdesnių Europos šalių vystymuisi, ir panaudoti juos gynybai.
Pastarosios dvi veiklos sritys būtų susijusios su ES skolinimo padaliniu – Europos investicijų banku (EIB), kurio apribojimus skolinti gynybos įmonėms ES valstybės siekia atšaukti – ir taupymo ir investicijų sąjunga, kuri padėtų įmonėms gauti kapitalo.
-
JAV pagalbos sustabdymas: ekspertai nurodo, kada Ukraina pajus žlugdančias pasekmes
-
Prezidento patarėjas: JAV sprendimas stabdyti paramą Ukrainai nenustebino, Europa reaguos
-
D.Trumpas naujų ginklų pirkimą Ukrainai sustabdė dar iki kivirčo su V.Zelenskiu
-
Prancūzija nepritaria Rusijos įšaldyto turto naudojimui Europos reikmėms, sako ministras
-
Premjero pavaduotoja: JAV sustabdžius paramą Ukrainai, K. Starmeris susitelkęs į taiką
„Tikrasis klausimas, kurį turime spręsti, – ar Europa yra pasirengusi veikti taip ryžtingai, kaip reikalauja situacija, ir ar Europa yra pasirengusi ir pajėgi veikti taip greitai ir taip ambicingai, kaip reikia“, – kalbėjo U.von der Leyen.
„Europa yra pasirengusi prisiimti atsakomybę, – pridūrė ji. – Dabar Europai atėjo metas, ir mes esame pasirengę imtis veiksmų.“
ES finansų ministrai tai aptars kitą savaitę pirmadienį ir antradienį planuojamame posėdyje, teigiama vidiniame pranešime, su kuriuo susipažino leidinys „Politico“.
Prieš paskelbdama šį pranešimą U.von der Leyen sakė: „Be jokios abejonės, mums reikia didžiulių lėšų gynybai. Mes norime ilgalaikės taikos, tačiau ilgalaikė taika gali būti sukurta tik stiprybe, o stiprybė prasideda nuo mūsų pačių stiprinimo.“
27 bloko šalių ambasadoriai reaguos į U.von der Leyen idėjas antradienį vyksiančiame susitikime, kuriame bus padėtas pagrindas ketvirtadienį įvyksiančiam daug klausimų keliančiam ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikimui.
EK vadovės pareiškimas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai Donaldas Trumpas po penktadienį Ovaliajame kabinete įvykusio katastrofiško susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu nusprendė nutraukti visą karinę pagalbą Ukrainai.
