Daugiau nei 200 mlrd. eurų vertės Rusijos turto panaudojimas padėtų užpildyti didžiulę gynybos biudžeto spragą, Europai stengiantis aktyviau dalyvauti ginant Ukrainą nuo plataus masto Rusijos invazijos ir mažėjant JAV paramai nuo tada, kai į valdžią atėjo JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).
Tačiau panašu, kad pasiūlymas kelia įtampą Europoje. Nors Jungtinė Karalystė (JK) jau seniai pritaria šiai priemonei, Prancūzija laikosi kur kas santūresnės pozicijos.
„Prancūzija laikosi pozicijos, kad šis Rusijos turtas priklauso Rusijos centriniam bankui“, – radijui „France Info“ sakė Prancūzijos finansų ministras Ericas Lombard'as (Erikas Lombaras).
Jis pridūrė, kad tokios lėšos negali būti gaunamos iš konfiskuoto turto, nes tai „prieštarautų tarptautiniams susitarimams, kuriuos pasirašė Prancūzija ir Europa“.
Europos reikalų ministras Benjaminas Haddadas (Benžamenas Hadadas) televizijai „France 2“ sakė, kad nors įšaldyto turto areštas yra svertas, kurį Europa turi, reikia gerai apsvarstyti, ar juo galima naudotis.
„Tai vis dar kelia teisinių ir ekonominio precedento klausimų, apie tai kokios žinutės siunčiamos investuotojams“, – teigė jis.
Užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot (Žanas-Noelis Baro) pirmadienio vakarą sakė parlamentui, kad milijardai eurų pajamų, gautų iš įšaldyto Rusijos turto, jau pasiekė Ukrainą
„Tačiau grynas ir paprastas šio turto konfiskavimas būtų pernelyg didelė finansinė rizika euro zonai, Europos Centriniam bankui, o tai susilpnintų valstybes nares tuo metu, kai jos turi būti kuo stipresnės, kad galėtų paremti Ukrainą“, – pažymėjo jis.
Pirmadienį Prancūzijos Nacionalinėje Asamblėjoje vykusiuose debatuose keli įstatymų leidėjai, įskaitant buvusį ministrą pirmininką Gabrielį Attalį (Gabrielį Atalį), kuris dabar vadovauja prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) centristų partijai, pritarė šiam žingsniui.
Iš įšaldyto Rusijos turto gautas pajamas ES šalys jau naudoja Ukrainai apginkluoti ir finansuoti jos atstatymą po karo – per metus gaunama nuo 2,5 iki 3 milijardų eurų.
Britų laikraštis „The Guardian“ antradienį rašė, kad šis klausimas sukėlė „tam tikrą įtampą“ tarp JK ir Prancūzijos, kurios šiuo metu vadovauja Europos pastangoms greitai reaguoti į staigų D. Trumpo politikos pokytį Ukrainos atžvilgiu.
Europos Sąjungoje Čekija, Estija ir Lenkija labiausiai pasisakė už tai, kad turtas būtų konfiskuotas, o ne tik panaudotos pajamos, teigiama pranešime.
Praėjusią savaitę Baltuosiuose rūmuose vykusiame susitikime su D. Trumpu E. Macronas pasisakė prieš turto konfiskavimą.
„Galite paimti įšaldyto turto pajamas, bet negalite paimti paties turto, nes taip nepaisoma tarptautinės teisės, o mes norime gerbti tarptautinę teisę“, – tvirtino E. Macronas.
