Ekspertai įvertino karo Ukrainoje eigą: kodėl Rusijai pavyksta užimti vis daugiau teritorijų?

Rusijos puolimas Ukrainoje stiprėja – Kremliaus pajėgos jį vykdo keliomis kryptimis, o birželį rusams pavyko užimti daugiausia teritorijų nuo šių metų pradžios. Tai lėmė pranašumas tiek karių skaičiumi, tiek ore.

Vis dėlto, Rusijos tikslai nėra vien tik teritoriniai. Analitikai sako, kad rusai metodiškai siekia sunaikinti Ukrainos kariuomenę, pamažu stumiant savo karius į priekį.

„Rusija siekia sunaikinti Ukrainos karinį potencialą – jos kariuomenę. Jeigu nėra kariuomenės, šalis bus neapginama“, – interviu Rusijos nepriklausomam kanalui „Redakcija“ sakė karo ekspertas Valerijus Širiajevas.

Tačiau didžiausias iššūkis Maskvai gali būti toli nuo fronto, kadangi Rusijos ekonomika nebespėja kartu su didėjančiomis išlaidomis karinėms reikmėms.

Birželio pabaigoje Vladimiras Putinas teigė, kad Rusija karo reikmėms skiria 6,3 proc. šalies BVP arba daugiau nei 148 mlrd. eurų, o tai esą yra „labai daug“, tad jis žadėjo mažinti išlaidas karinėms reikmėms per ateinančius trejus metus. Rusijos biudžeto deficitas pirmąjį šių metų pusmetį buvo daugiau nei 40 mlrd. eurų

„Kremliui reikės rimtai peržiūrėti savo prioritetus biudžete“, – teigė Rusijos energetikos ir ekonomikos analitikas Kirilas Rodionovas.

Tuo metu Ukrainos galimybės atsilaikyti irgi gali būti sprendžiamos toli, kadangi Donaldo Trumpo administracija siunčia dviprasmiškus signalus apie savo norą ir galimybę toliau siųsti Kyjivui ginklus. Praėjusią savaitę JAV prezidentas teigė, kad NATO šalys pirks ginklus iš Amerikos tam, kad galėtų juos duoti Ukrainai.

Karas sausumoje

Per pastaruosius du mėnesius Rusijos pajėgos sustiprino savo atakas keliomis kryptimis, nuo Ukrainos Sumų regiono šiaurėje iki Zaporižios stepių pietuose.

Šiuo metu Rusija kontroliuoja daugiau nei 2/3 Donecko regiono – pagrindinės kautynių sausumoje vietos. Rusijos kariai sugebėjo įsiterpti 16 kilometrų į priekį ir apsupti Ukrainos karius, ginančius svarbių Kostiantynivkos miestą, iš rytų, pietų ir vakarų.

Rusija taip pat pirmą kartą nuo karo pradžios įžengė į Dniepropetrovsko regioną Ukrainos rytuose.

Ukrainos kariai teigia, kad Rusijos kariuomenė naudoja dvi pagrindines taktikas, kad pasistūmėtų į priekį mūšio lauke: silpnina ukrainiečius dronais, artilerijos apšaudymais ir sklendžiančiomis bombomis, o paskui nedideliais būriais atakuoja ukrainiečių pozicijas.

Tuo metu Ukrainai į tai atsako siųsdama patyrusius, dronais ginkluotus dalinius, kad šie padėtų pataisyti situaciją, tačiau negailestingos Rusijos atakos stipriai apkrauna mažesnes ukrainiečių pajėgas.

Būtent šios atakos padėjo Rusijai birželį užimti daugiau teritorijų šiais metais. Anot „Deep State“ analitikų, Rusija birželį užėmė daugiau nei 554 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos – 100 daugiau nei gegužę.

Remiantis šiais skaičiais, Rusija okupuoja mažiau nei 0,1 Ukrainos teritorijos kas mėnesį. Tokiu tempu Maskvai prireiks kelerių metų, kad užimtų visus keturis Ukrainos regionus, kuriuos Kremlius paskelbė aneksuotais 2022 metais.

Karas ore

Rusija, be kita ko, didina atakas dronais prieš Ukrainos gyventojus. Pastarosiomis savaitėmis Rusija muša dronų atakų Ukrainoje rekordus.

Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, vien praėjusią savaitę Rusija paleido 728 kovinius dronus ir imitacinius dronus per vieną naktinę ataką. Rusijai plečiant dronų gamybos apimtis, karo ekspertai skaičiuoja, kad Maskva rudenį per vieną ataką galės paleisti daugiau nei 1 tūkst. dronų.

Kyjivas praėjusią savaitę buvo pagrindinis taikinys. Per apšaudymą žuvo mažiausiai du žmonės ir 25 buvo sužaloti.

Rusija apšaudo Ukrainą ne tik dronais, tačiau ir sparnuotosiomis, ir balistinėmis raketomis. Tuo metu Ukraina turi įvairių oro gynybos sistemų, įskaitant improvizuotas – žvejybinius tinklus, kurie naudojami kaip spąstai dronams, tačiau Ukraina turi tik vieną priešnuodį prieš balistines raketas – amerikietiškąsias „Patriot“ sistemas.

Visgi po įvairių D.Trumpo administracijos veiksmų, kuriais buvo sustabdyta karinė parama, o vėliau nutarta parduoti ginklus Europos sąjungininkėms, kurios juos galės duoti Ukrainai, – ukrainiečiai į JAV karinę paramą žiūri viltingai, tačiau atsargiai.

NATO šalių pareigūnai sudarė planą, pagal kurį D.Trumpo administracija galės parduoti ginklus sąjungininkėms, kurios vėliau juos perduos Ukrainai. JAV finansiškai iš to pasipelnytų, o D.Trumpas būtų apsaugotas nuo kaltinimų dėl tiesioginio dalyvavimo kare.

Praėjusią savaitę D.Trumpas teigė, kad jis yra pasiruošęs pasinaudoti šia strategija.