Tačiau kol V.Putinas atsargiai vertina Vašingtono retoriką ir kol kas nerodo susirūpinimo, D.Trumpo veiksmai į šią dramą įtraukė trečiąjį veikėją – Kinijos prezidentą Xi Jinpingą. Ir būtent jis turi daugiausiai ką laimėti, rašo laikraštis „The Times“.
Oficialūs ir neoficialūs Kremliaus atstovai po D.Trumpo grasinimų toliau naudojo seną konfrontacijos retoriką, o Rusijos kariuomenė surengė dar vieną masinį smūgį Ukrainai, panaudodama šimtus dronų ir dešimtis raketų.
Maskvos vertybinių popierių birža smarkiai šoktelėjo aukštyn – investuotojai atsikvėpė lengviau, tikėdamiesi, kad JAV veiksmai apsiribos simboliniu spaudimu. Kadangi į JAV keliauja tik 0,65 proc. viso Rusijos eksporto, tiesioginė ekonominė žala Maskvai gali būti minimali.
Vis dėlto pagrindinė grėsmė – tai antrinės sankcijos šalims, perkančioms rusišką naftą. Toks žingsnis galėtų rimtai smogti Rusijos ekonomikai, ypač turint omenyje, kad 2024 m. naftos eksportas atnešė 192 mlrd. dolerių pajamų.
Tačiau, pasak leidinio, ekspertai mano, kad tai greičiausiai tik blefas. Pagrindinės Rusijos naftos pirkėjos – Kinija ir Indija – vargu ar pakeis savo politiką.
„Nei Indija, nei Kinija per tokį trumpą laiką negalėtų pakeisti savo naftos pirkimo krypties – net jei ir norėtų. Rusijos pašalinimas iš pasaulinės rinkos destabilizuotų situaciją ir pakeltų degalų kainas JAV, kurios yra itin jautrus rodiklis Amerikos prezidentams“, – rašo „The Times“.
Anot leidinio, tai parodo, kad žmogus, kuris gali priversti V.Putiną pakeisti kursą Ukrainoje, nėra D.Trumpas, o Xi Jinpingas. Tačiau įrodymai rodo, kad jis neketina to daryti.
Per susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Kinijos prezidentas pabrėžė būtinybę stiprinti „abipusę paramą“. Pekinas oficialiai pasmerkė JAV muitus, vadindamas juos „neteisėtomis sankcijomis“, ir atvirai demonstruoja lojalumą Maskvai.
Leidinys pažymi, kad Kinija tiekia Rusijai „dvejopo naudojimo“ prekes, taip pat, remiantis žvalgybos ataskaitomis, naujausias gynybos technologijas ir netgi karinę paramą per samdinius. Yra įrodymų, kad kinų šaudmenys į Rusiją patenka per Šiaurės Korėją.
„The Times“ pastebi, kad po draugystės fasadu Kinija iš tikrųjų stiprina savo įtaką Rusijoje.
Pekinas plečia savo interesų sferas Centrinėje Azijoje, Kuboje ir Afrikoje, pamažu išstumdamas Maskvą iš anksčiau jai priklausiusių regionų. Rusijos priklausomybė nuo Kinijos vis didėja – nuo vartojimo prekių iki finansinių sistemų. Šiuo metu Rusija jau iš dalies naudoja kiniškas mokėjimo sistemas.
Nepaisant demonstratyvios vienybės, Kinijos ir Rusijos aljansas toli gražu nėra tobulas. Abi šalys aktyviai šnipinėja viena kitą, o įtampa tarp jų kartkartėmis iškyla į viešumą per informacijos nutekėjimus ar diplomatinius manevrus.
Nors d.Trumpas bando daryti spaudimą V.Putinui, tikrasis situacijos arbitras išlieka Xi Jinpingas. Jam ši situacija strategiškai naudinga – užsitęsęs karas Ukrainoje blaško Vakarų dėmesį ir dar labiau didina Rusijos priklausomybę nuo Kinijos.
