Tai sakydamas D.Antanaitis atkreipė dėmesį į dabartinius NATO vertinimus, nacionalinių žvalgybos tarnybų duomenis ir Lietuvos metinę nacionalinio saugumo grėsmių vertinimo ataskaitą. Anot jo, jie visi rodo, kad Rusijai reikės daugiau laiko pajėgumams atkurti, kurių prireiktų didelio masto karinei operacijai prieš NATO.
„Jei karas Ukrainoje baigtųsi Rusijos naudai ir sankcijos būtų panaikintos, Rusija galėtų pradėti karinius veiksmus prieš vieną ar dvi NATO šalis apie 2030 m., – įvertino D.Antanaitis. – Šis scenarijus laikomas labiau tikėtinu nei anksčiau prognozuotas 2027 m. terminas.“
Nors dauguma paskutinio meto diskusijų buvo sutelkta į galimą Rusijos žingsnį užimti Suvalkų koridorių – siaurą žemės ruožą tarp Lenkijos ir Lietuvos, ribojamą Kaliningrado ir Baltarusijos – ekspertas teigia, kad šio koridoriaus strateginė vertė sumažėjo dėl NATO plėtros.
„Su Suomijos ir Švedijos įstojimu į NATO, Suvalkų koridoriaus strateginė reikšmė sumažėjo, – paaiškino jis. – Dabar NATO pajėgos gali atvykti oro transportu per Baltijos jūrą.“
Anot karybos žinovo, Rusijos ankstesnės investicijos į karinį buvimą Arktyje, kartu su JAV ginklų atsargų dislokavimu Norvegijoje, buvo pagrindinis veiksnys, paskatinęs Švediją ir Suomiją siekti narystės NATO.
D.Antanaitis pažymėjo, kad bet kokiems Rusijos bandymams pralaužti NATO rytinį flangą reikėtų kur kas daugiau nei vien smūgio Lietuvai ar Suvalkų koridoriui.
„Norėdama iš Baltijos jūros patekti į Atlanto vandenyną, Rusija greičiausiai turėtų bent iš dalies kontroliuoti Švediją, ypač Gotlando salą“, – paaiškino jis.
Ekspertas pateikė platesnį scenarijų, pagal kurį Rusija bandytų sujungti Kaliningradą su žemynine Rusija per pagrindinius transporto koridorius, vedančius per Lietuvą ir Latviją. Tačiau tokiai kampanijai taip pat reikėtų karinių jūrų operacijų, kad būtų užblokuota Lietuvos prieiga prie jūros ir kontroliuojami abu Suomijos įlankos krantai, o tai reikštų dalies Estijos ir Suomijos okupaciją.
„Kitaip tariant, pradėdama visapusišką karą prieš Lietuvą, Rusija tuo pačiu metu įsitrauktų į konfliktą su Suomija, Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija“, – apibendrino D.Antanaitis.
„Defence Blog“ žurnalistams jis pabrėžė, kad Lietuva rimtai vertina Rusijos keliamą grėsmę ir toliau stiprina nacionalinę ir kolektyvinę gynybą, koordinuodama savo veiksmus su NATO. Jis teigė, kad pagrindinis atgrasymo elementas yra Vokietijos brigados dislokavimas.
„Lietuvai svarbiausias saugumo veiksnys yra didžiausios Europos ekonomikos galios – Vokietijos – ginkluotųjų pajėgų dislokavimas prie sienos, – pažymėjo jis. – Taip pat labai svarbus JAV karių buvimas ir nuolatiniai NATO bei nacionalinių žvalgybos tarnybų veiksmai.“
D.Antanaitis pridūrė, kad bet koks Rusijos pajėgų telkimas prie NATO rytinės sienos išprovokuotų simetrinius atsakomuosius veiksmus: „Didėjant Rusijos pajėgoms prie mūsų sienų, didėja ir mūsų sąjungininkų pajėgos“.
Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva kartu su NATO partneriais stebi aiškius požymius, kurie galėtų rodyti Rusijos ketinimų pasikeitimą.
„Mes atidžiai stebime Rusijos karinių pajėgų atkūrimą ir strateginę poziciją, – nurodė ekspertas. – Mūsų pajėgų plėtra, NATO dislokavimas, pirkimų sprendimai ir mokymo pastangos planuojami atsižvelgiant į šias perspektyvas, siekiant iki 2030 m. pasiekti aukštą pasirengimo lygį.“
-
Dronai, „Zapad“ ir JAV kariai: NATO generolas Baltrėnas paaiškina, kam ruoštis ateityje
-
Sirpsta nauja bėda: Rusijai puolant Europą, karinės technikos pristatymas galėtų užtrukti mėnesius
-
„Rusija nori apdoroti savo kaimynes prieš tiesioginį puolimą“: ekspertas apie Maskvos provokacijas Baltijos regione
-
NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse perėmė Vengrija ir Ispanija
-
Lenkų viceministras: norime oro gynybos sistemas „Piorun“ vystyti kartu su Lietuvos pramone
