Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala teigia, kad D.Trumpo išsakyti teiginiai apie papildomas sankcijas Rusijai – svarbūs, bet savaime dar nėra lūžis.
„Remdamas Kongrese svarstomą antrinių sankcijų ir tarifų paketą, kuriuo būtų baudžiamos su Rusija prekiaujančios šalys, JAV prezidentas tęsia pastarųjų savaičių politiką. Jos esmė – nebegalioja argumentas, kad papildomai spausti Rusijos nereikia, nes tai esą „nepaliktų paskatų Kremliui derėtis“. Šios tezės JAV administracija nebenaudoja“, – atkreipė dėmesį analitikas.
Pasak jo, sprendimas, kurį priėmėD. Trumpas, sankcionuodamas „Rosneft“ ir „Lukoil“, pravėrė duris kitoms priemonėms. Sunkiausia buvo žengti pirmą žingsnį, o jį papildyti – paprasčiau.
Tiesa tokia: praktinis pokytis būtų ribotas
„Jei Kongrese būtų priimtas papildomas paketas, poveikis pirmiausia būtų politinis. Pasauliui siunčiama žinia, kad prekyba su Rusija dar rizikingesnė nei anksčiau. Tuo pat metu praktinis pokytis, be politinio faktoriaus, būtų ribotas – abejotina, kad galutiniame sankcijų tekste atsirastų imperatyvai, t. y. įpareigojama prezidentą stiprinti sankcijas.
Iki šiol siūlymuose akcentuota galimybė griežtinti sankcijas, galutinį sprendimą paliekant prezidentui. O prezidentas ir dabar turi itin plačią laisvę spręsti dėl sankcijų“, – kalba L.Kojala.
Be to, pasak jo, svarbiausia – praktinis įgyvendinimas. Pvz., 2014 m. „BNP Paribas“ turėjo sumokėti apie 9 mlrd. JAV dolerių baudą už ilgamečius sandorius su Iranu, Sudanu ir Kuba.
„Panašaus masto sprendimų santykių su Rusija atžvilgiu kol kas nėra. Tad politinis sprendimas skelbti sankcijas yra viena, jų praktinis efektyvumas – kita istorija“, – apibendrino analitikas.
