Įrašo pradžioje ekspertas kiek ironizavo, pareikšdamas, kad, jeigu šiomis dienomis socialiniuose tinkluose norisi surinkti daug „patiktukų“, „reikia kuo neramiau rašyti apie JAV ir Rusijos derybas bei kuo juodesnėmis spalvomis piešti ateitį“.
Jis pritarė, kad, stebint tai, kas vyksta, didelio džiaugsmo nekyla, bet „nerimauti pats ir sėti nerimą neketinu“.
E.Papečkio vertinimu, nieko naujo ar netikėto susitikime Saudo Arabijoje neįvyko. Jis atkreipė dėmesį, kad Kremliaus atstovai ir propagandininkai iš karto ėmė demonstruoti pasitikėjimą, kuris, jo nuomone, labai praverstų ir mums, bei tikėjimą savo sėkme.
Ekspertas išskyrė, kad pagrindiniai derybų pasiekimai tokie, jog nuspręsta, kad jos tęsis. Kitas – kad bus atkurtos diplomatinės atstovybės, sugrįš namo išsiųsti diplomatai ir bus paskirti Rusijos ir JAV ambasadoriai.
„Visiškai suprantamas žingsnis, nes tolesniems pokalbiams ir derybų etapams banaliai reikia žmonių vietoje ir darbo rankų. Net Gazos klausimams spręsti, kurių net iš tolo nepalyginsi su karu Ukrainoje, kas antrą-trečią dieną, o kartais ir kasdien, Rusijos užsienio reikalų ministerijoje lankosi Egipto ambasadorius.
Šie diplomatiniai farpostai vienoje ir kitoje sostinėje spręs begalę svarbių detalių, be kurių tolesnės derybos būtų neįmanomos“, – rašė E.Papečkys.
Jis taip atkreipė dėmesį, kad rusai labai daug kalba apie ekonominį bendradarbiavimą, nors sankcijos dar nepanaikintos ir toliau yra siejamos su paliaubomis.
Kaip rašo agentūra „Bloomberg“, remdamasi savo šaltiniais, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio per pokalbį telefonu patikino kolegas iš Europos, kad sankcijos nebus panaikintos anksčiau.
„Amerikai nereikia Rusijos naftos ir dujų. Netgi dar daugiau – JAV nenaudinga, kad rusiški energetiniai resursai tekėtų vamzdžiais tiesiai į Europą. O ir šiaip tarp Rusijos ir JAV yra pakankamai daug ekonominių prieštaravimų, ne tik noras atsiverti rusišką rinką“, – mano ekspertas.
Nors susitikimas vyko tik tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos delegacijų, E.Papečkys vertino, kad dabartinio susitikimo formate Ukraina ir Europos Sąjunga „niekaip negalėtų įtilpti“.
„Tai buvo pokalbis, kuris davė pradžią. Kas bus toliau, kurios durys atsidarys ir kurios užsidarys – dar tik bus matyti ateityje“, – pridūrė jis.
Nors Kremliaus atstovai po susitikimo jį vertino kaip „neblogą“ ir nerodė agresyvios retorikos, jos netrūko Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos atsakymuose į klausimus žurnalistams kiek vėliau vykusioje spaudos konferencijoje.
„Visų pirma, ji aiškiai išsakė Rusijos poziciją būsimose derybose – Ukraina ne tik negali tapti NATO nare, bet NATO dar ir turi denonsuoti 2008 metų Bucharešto viršūnių susitikime pagarsintą kvietimą Ukrainai tapti Aljanso nare.
Nemanau, kad NATO sutiktų su tokiu žeminančiu reikalavimu, ir derybose, jeigu jos vyks, amerikiečiai jį turėtų išbraukti. Bet kad Rusijos atstovai jį pateiks – abejonių nėra“, – rašė E.Papečkys.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad jo prognozės pildosi. Šį kartą dėl Rusijos keliamų reikalavimų, kad Ukrainos pajėgos pasitrauktų iš dar neokupuotų sričių, jeigu bent dalis vienos ar kitos srities yra Rusijos kontrolėje. Šiuo atveju tai apima Charkivo, Zaporižios ir Chersono sritis.
„Be abejo, toks reikalavimas irgi nebus patenkintas, ir Kremlius tą supranta. Todėl pakovojus dėl neįgyvendinamų reikalavimų, bus reikalaujama kažko kito. Tai gerai apgalvota derybinė taktika, kuriai priešpastatyti nelabai yra ką“, – svarstė jis.
E.Papečkys išskyrė dar vieną Kremliaus reikalavimą – kad po paliaubų įvyktų rinkimai, be kurių nebūtų pasirašyta taikos sutartis.
„Kremlius nori kiek galima greičiau eliminuoti V.Zelenskį su visa jo politine jėga.
Nes kas bebūtų išrinktas, jis neturės laiko įgyti tokių asmeninių ryšių kaip V.Zelenskis. Truks ir politinio patikimumo, nes jam užsitikrinti taip pat pritrūks laiko. Na, ir kas dar svarbiau, sunku surasti Ukrainoje tokią politinę jėgą, kuriai užtektų svorio iš karto po rinkimų prisiimti tokio dydžio naštą kaip taikos derybos. Todėl sutikti rengti rinkimus tarp paliaubų ir derybų būtų labai palanku Kremliui“, – reziumavo karybos ekspertas.
Pagrindinis tikslas?
Panašią nuomonę straipsnyje išsakė ir leidinio „The Telegraph“ žurnalistai.
Leidinio vertinimu, pirmosios žinios iš aukščiausiojo lygio susitikimo Saudo Arabijoje leidžia manyti, jog yra rimta priežastis, kodėl rusai ir amerikiečiai nepakvietė V.Zelenskio į diskusiją.
„Abi delegacijos sutarė dėl idėjos surengti rinkimus Ukrainoje prieš pasirašant bet kokį taikos susitarimą“, – rašoma straipsnyje.
„The Telegraph“ išreiškė vertinimą, kad V.Zelenskio nušalinimas yra pagrindinis Rusijos vadovo V.Putino tikslas, nes iki šiol niekam nepavyko padaryti daugiau, kad sužlugdytų Kremliaus siekius pavergti Ukrainą ir palaužti jos dvasią.
„Tai, kad Rusijos FSB specialiosioms tarnyboms nepavyko jo nužudyti, laikoma gėda. Geriausia viltis, kaip dabar mano Kremlius, yra prastumti rinkimus, įsikišti į juos pagal įprastą schemą ir įdiegti promaskvietišką marionetę, kuri pasirašys žeminančią taikos sutartį, kurios V Zelenskis tikrai atsisakys“, – aiškino autoriai.
Tačiau dabar Rusijai nebūtų taip lengva daryti įtaką Ukrainos rinkimams, kaip buvo prieš karą.
„Dauguma gyventojų spjaudosi vos paminėjus V.Putino vardą. Neapykantos negalima išprovokuoti dezinformacija. Labiausiai promaskvietiški Ukrainos gyventojų sluoksniai gyvena Donbase, kuris jau yra okupuotas rusų, todėl negali dalyvauti Ukrainos rinkimų procese“, – pažymėjo leidinys.
Vasario 18 d.NBC pranešė, kad keturi Vakarų žvalgybos pareigūnai ir du JAV Kongreso pareigūnai pareiškė, jog Jungtinių Valstijų ir neįvardytų artimų Amerikos sąjungininkų žvalgybos duomenys rodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar nori kontroliuoti visą Ukrainą ir kad jo tikslai „tebėra maksimalistiniai“.
Vienas Kongreso pareigūnas pareiškė, kad yra „nulis“ žvalgybos duomenų, rodančių, jog V.Putinas šiuo metu yra suinteresuotas „tikru taikos susitarimu“.




