„Bent 82 Senato nariai palaiko „drakoniškų“ sankcijų paketą, bet nesulaukia „žalios šviesos“ iš D.Trumpo. Pastarųjų dienų įvykiai, ypač Kremliaus pirmadienį pateikti reikalavimai, nesudaro prielaidų manyti, kad artėja paliaubos ar kitas proveržis. Tad, atrodytų, galėtų sekti JAV taktikos kaita.
Juolab, kad L.Grahamas tą išmintingai pristato kaip spaudimą Kinijai, kuri – Rusijos vykdomos agresijos materialinė rėmėja.
Visgi yra „bet“, – pastebi L.Kojala ir detalizuoja, su kokiomis problemomis tokiu atveju būtų susidurta.
„Sunku įsivaizduoti, kad Senato pasiūlymai – 500 proc. muitai Rusijos žaliavų pirkėjams ir antrinės sankcijos – galėtų būti įvesti siūloma forma. Rusijos energetikos žaliavas daugiausiai perka Kinija, Indija ir Turkija, taip pat – kai kurios Europos šalys. Tokie muitai visiškai sugriautų iždo sekretoriaus Scotto Bessento ir kitų siekį stabilizuoti prekybinius santykius su Kinija“, – sako analitikas.
Pasak jo, kadangi D.Trumpui Rusijos agresija yra „ne jo karas“, tokios priemonės atrodo už politinės valios ribų. Frustracijos požymių iš administracijos Kremliaus atžvilgiu gausėja (pvz., J.D. Vance’as nesupranta, kaip Rusija gali reikalauti Ukrainos trauktis iš jos kontroliuojamų teritorijų), tačiau iki šiol tai nevirto sprendimais (išskyrus esamo status quo sankcijų atžvilgiu palaikymą, žvalgybinės informacijos teikimą ir pan.).
Visgi, net jei sankcijos nebūtų įvestos siūloma forma, jų efektas – politinis dėl taktikos pokyčio ir praktinis dėl papildomo spaudimo – būtų apčiuopiamas, apibendrino L.Kojala.
