Preliminarūs duomenys: E.Macronas perrinktas Prancūzijos prezidentu

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį pasveikino Prancūzijos vadovą Emmanuelį Macroną su perrinkimu ir pavadino Paryžių „svarbiu partneriu kovojant su pasauliniais iššūkiais“.

„Tikiuosi, kad ir toliau glaudžiai bendradarbiausime, įskaitant paramą Ukrainai, demokratijos gynimą ir kovą su klimato kaita“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J.Bidenas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas irgi pasveikino E.Macroną su pergale, sakydamas, kad Vašingtonas tikisi toliau glaudžiai bendradarbiauti su JAV sąjungininku.

„Tikimės ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su Prancūzija sprendžiant pasaulinius iššūkius, paremti mūsų ilgą ir tvirtą Aljansą ir draugystę“, – tviteryje parašė A.Blinkenas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tapo pirmuoju užsienio lyderiu, paskambinusiu Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, kad pasveikintų jį su perrinkimu antrai kadencijai, pranešė Berlynas.

„Federalinis kancleris ir prezidentas patvirtino savo ketinimą tęsti artimus ir pasitikėjimu grindžiamus ryšius tarp Vokietijos ir Prancūzijos, be kita ko, atsižvelgiant į dabartinius iššūkius, tokius kaip Rusijos agresyvus karas Ukrainoje“, – sakoma O.Scholzo kanceliarijos pranešime.

„Scanpix“/AP nuotr./Emmanuelis Macronas švenčia pergalę rinkimuose

Berlynas pridūrė, kad E.Macrono pergalė rinkimuose „žymi aiškų įsipareigojimą Europai ir Europos vienijimo procesui“. Kanceliarija nurodė, kad O.Scholzas ir E.Macronas susitarė susitikti kiek įmanoma anksčiau.

Čekijos premjeras irgi pasiuntė sveikinimą E.Macronui.

„Prancūzija yra mūsų gyvybiškai svarbi partnerė. Esame nusiteikę toliau plėtoti mūsų puikius ryšius“, – per „Twitter“ parašė čekų premjeras Petras Fiala.

Kanada

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau sakė „besitikintis tęsti mūsų darbą kartu dėl klausimų, labiausiai rūpinčių Kanados ir Prancūzijos žmonėms – pradedant demokratijos gynimu, baigiant kova su klimato kaita, gerų darbo vietų kūrimu ir viduriniosios klasės ekonominiu augimu“.

Ispanija

„Piliečiai pasirinko Prancūziją, įsipareigojusią dėl laisvos, stiprios ir teisingos ES. Demokratija laimi. Europa laimi, – tviteryje parašė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas. – Sveikinimai Emmanueliui Macronui.“

Belgija

Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo sakė, kad prancūzų rinkėjai „tvirtai pasirinko tikrumą ir Šviečiamojo amžiaus vertybes“.

Jungtinės Tautos

Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi perdavė E.Macronui „šiltus sveikinimus“ ir sakė, kad jo organizacija toliau tikėsis Prancūzijos vadovo paramos misijoms Europoje ir pasaulyje, „kai humanitariniai iššūkiai ir pabėgėlių krizės sulig kiekviena diena darosi vis rimtesni“.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas sakė, kad tikisi „tęsti svarbią partnerystę“ su Prancūzija „dėl sveikesnio, saugesnio, sąžiningesnio pasaulio“.

Airija

Airijos premjeras Michealas Martinas gyrė E.Macrono „principingą ir dinamišką lyderystę“, svarbią „ne tik Prancūzijai, bet ir Europai“.

Šveicarija

Šveicarijos prezidentas Ignazio Cassisas išreiškė viltį „tęsti mūsų gerą bendradarbiavimą“ ir pabrėžė glaudžius ryšius tarp abiejų kaimyninių šalių.

Švedija

Švedijos premjerė Magdalena Andersson pasiuntė „šilčiausius sveikinimus“.

„Tęskime savo glaudų bendradarbiavimą – dvišalį ir dėl konkurencingos, žalios bei atsparios Europos Sąjungos“, – tviteryje parašė ji.

Norvegija

Norvegijos premjeras Jonas Gahras Store sakė, kad Prancūzija pasirinko „liberalią demokratiją, o ne kraštutinę dešinę“.

Pasak jo, laukia svarbios užduotys suvienyti prancūzus ir „priimti drąsius sprendimus dėl klimato“. J.G.Store taip pat paragino glaudžiau bendradarbiauti Europoje, vieningai laikytis prieš „autoritarines jėgas ir karą“.

Gabonas

Buvusios Prancūzijos kolonijos Gabono prezidentas Ali Bongo Ondimba gyrė E.Macrono „tviskantį perrinkimą“.

„Mūsų abi šalys, neskaitant bendros praeities, turi kurti ateitį“, – pabrėžė jis.

Iškart po Emmanuelio Macrono kalbos jo žmona Prancūzijos televizijai pasakė, kad jos vyro perrinkimas yra „didžiulė garbė“.

Ji sako esanti pasirengusi dar vienai penkerių metų prezidento kadencijai.

„Mes visi norime, kad viskas pasikeistų, – sako ji. – Aš to linkiu iš visos širdies“.

„Scanpix“/AP nuotr./Brigitte ir Emmanuelis Macronai

Užsitikrinęs antrąją kadenciją, ji sako, kad jos vyras „įėjo į istoriją“, ir priduria, kad „labai džiaugiasi“ už jį.

Ji sako, kad E.Macronas turi „ambicijų Prancūzijai“.

„Jis padarys viską, kad tai pasiektų, – priduria ji. – Aš juo be galo pasitikiu“.

Emmanuelis Macronas pergalės kalbą pradeda padėka savo šalininkams ir Prancūzijos žmonėms.

„Dauguma mūsų pasirinko pasitikėti manimi“, – sako jis.

Palaikytojai skanduoja „ir vienerius, ir dvejus, ir dar penkerius metus“.

E. Macronas dėkoja visiems, kurie už jį balsavo, ir sako, kad supranta, jog daugelis už jį balsavo, kad užkirstų kelią kraštutiniams dešiniesiems.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Jis sako, kad galvoja apie tuos, kurie susilaikė, taip pat apie tuos, kurie balsavo už M.Le Pen, kurie šiandien yra nusivylę, sako jis, šūkaujant jo šalininkams.

Jis ragina esančius minioje jų nešūkauti.

„Nuo šiol aš esu nebe vienos stovyklos kandidatas, o visų prezidentas.

Tiems, kurie balsavo už kraštutinius dešiniuosius, sakau, kad mano ir mano komandos pareiga bus spręsti jų problemas“, - kalbėjo E.Macronas

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, prognozėms parodžius, kad jis per rinkimų antrąjį ratą užsitikrino antrą penkerių metų kadenciją, įveikęs varžovę iš kraštutinės dešiniosios stovyklos Marine Le Pen.

„Jūsų rinkėjai šiandien pasiuntė stiprų pasitikėjimo Europa balsą. Džiaugiuosi, kad tęsime mūsų gerą bendradarbiavimą“, – per tviterį parašė O.Scholzas.

Italijos premjeras Mario Draghi pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kai prognozės parodė, jog jis sekmadienį užsitikrino antrą kadenciją.

„Emmanuelio Macrono pergalė per Prancūzijos prezidento rinkimus yra puiki naujiena visai Europai“, – sakoma italų lyderio pranešime.

Kraštutinių dešiniųjų kandidatas Ericas Zemmouras (iškritęs pirmajame ture) paragino prieš birželio mėn. vyksiančius parlamento rinkimus sudaryti kraštutinių dešiniųjų partijų aljansą, pažymėdamas, kad „tai jau aštuntas kartas, kai pralaimėjimas ištiko Le Pen vardą“.

Kalbėdamas apie savo liūdesį dėl rezultatų, jis sakė: „Mes kovosime už savo idėjas kiekviename Prancūzijos mieste ir kaime, internete ir žiniasklaidoje. Tačiau be sąjungų pergalės nebus. Prieš birželio mėn. vyksiančius įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimus raginu kurti nacionalinę sąjungą“.

Vienybėje yra stiprybės, užbaigė jis.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas pasveikino Emmanuelį Macroną su prognozuojama pergale.

Borisas Johnsonas rašo, kad tikisi dirbti su perrinktu „vieno iš mūsų artimiausių ir svarbiausių sąjungininkų“ vadovu.

„Prancūzija yra viena artimiausių ir svarbiausių mūsų sąjungininkių. Tikiuosi, kad ir toliau dirbsime kartu sprendžiant mūsų abiem šalims ir pasauliui svarbiausius klausimus“, – tviteryje rašė Britanijos premjeras.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat netruko pasveikinti Emmanuelio Macrono su pergale.

„Brangus drauge Emmanueli Macronai, sveikinu Jus laimėjus prezidento rinkimus! Linkiu Jums stiprybės ir drąsos vadovaujant Prancūzijai šiais visai Europai sudėtingais laikais. Tikimės kartu dirbti toliau stiprinant ES, NATO ir ginant demokratines vertybes“, – tviteryje rašė Lietuvos vadovas.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis palankiai įvertino rezultatus ir pasveikino Emmanuelį Macroną su prognozuojama pergale.

Savo tviteryje Ch.Michelis pridūrė, kad neramiu žemyno laikotarpiu ES reikia projektui įsipareigojusios Prancūzijos.

Prie jo prisijungė ir Europos Komisijos pirmininkė Usula von der Leyen, kuri teigia, kad tikisi vėl dirbti su perrinktuoju prezidentu.

Emmanuelio Macrono vyriausybės narys vengia triumfuoti dėl prognozuojamų rezultatų.

Europos reikalų ministras Clément'as Beaune'as naujienų agentūrai „Reuters“ sakė: „Turime tęsti darbą“, nes kraštutinių dešiniųjų partija surinko 40 proc. balsų.

Kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen kreipiasi į šalininkus, skanduojančius jos vardą.

Ji sako, kad rezultatas – prognozuojamas pralaimėjimas – vis tiek yra jos partijos pergalė.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Marine Le Pen pralaimėjusi rinkimus

Marine Le Pen padėkojo žmonėms, kurie už ją balsavo provincijose, kaimuose ir Prancūzijos užjūrio teritorijose.

„Ši Prancūzija pernelyg lengvai pamiršta, mes jos nepamirštame“, - sakė ji.

Ji pridūrė, kad pradės „didelį mūšį dėl įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų“, kurie turi įvykti birželio mėn.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marine Le Pen

Radijas „France Info“ pateikė išsamią informaciją apie rinkėjų aktyvumo skirtumus visoje šalyje.

Sąrašo viršūnėje, 17.00 val. vietos laiku (18 val. Lietuvos laiku), su 70,51 proc. rinkėjų buvo Aveirono departamentas pietvakariuose.

Tai itin kaimiškas kraštas, kuriame vienam gyventojui tenka keturios avys. Paryžius užėmė septintąją vietą su 55,74 proc. dalyvavusiųjų.

Akivaizdu, kad šie skaičiai didės, tačiau didžiojoje Prancūzijos dalyje rinkimų apylinkės jau uždarytos ir balsavimas tebevyksta tik didžiuosiuose miestuose, rašo BBC.

Abu kandidatai pergalės atveju planuoja visiškai skirtingas šventes. E.Macronas paprašė savo šalininkų ateiti į Marso laukus - vieną didžiausių Paryžiaus parkų, kuris tęsiasi nuo Eifelio bokšto papėdės. O M.Le Pen pasirinko kelionę autobusu po sostinę.

Marso laukai yra populiari vasaros piknikų vieta, čia taip pat baigiasi kai kurios iš daugelio sostinės demonstracijų. Žalioji erdvė nėra aptverta, todėl ją lengva pasirinkti vakarėliui. Tai tikrai neformalesnė aplinka nei Luvro piramidė, kurioje E.Macronas pasirodė po savo 2017 m. pergalės.

Le Pen atveju ji negalėtų būti kitokia. Jei ji laimės, ji išvažiuos iš savo rinkimų vakaro vietos Bulonės rajone, vesdama regioninių autobusų, kurie buvo jos kampanijos dalis, flotilę.

Iš tikrųjų ji važiuos automobiliu, tačiau paskui ją važiuos eilė autobusų, kurie bus papuošti jos atvaizdu. Jų maršrutas, matyt, apims tokias simbolines vietas kaip Bastilija ir Triumfo arka, o galiausiai jie sustos paslaptingoje vietoje.

Liko vos valanda, per kurią žmonės gali balsuoti Prancūzijos miestuose ir miesteliuose, o balsavimas kai kuriose kaimo apylinkėse jau baigėsi.

21.00 val. Lietuvos laiku (20.00 val. vietos laiku) taip pat bus paskelbta pirmoji tikėtino nugalėtojo prognozė.
 

17 val. Prancūzijos laiku rinkėjų aktyvumas buvo 63,2 proc. Apklausų bendrovės, remdamosi šiuo skaičiumi, prognozuoja, kad rinkimuose dalyvaus 72 proc. rinkimų teisę turinčių rinkėjų, skelbia BBC.

Naujienų agentūros AFP duomenimis, maždaug 28 proc. susilaikiusių rinkėjų būtų didžiausias skaičius per visus Prancūzijos prezidento rinkimų turus nuo 1969 m. Tai atspindėtų daugelio prancūzų apatiją šiems rinkimams, nes centristas E Macronas ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų M.Le Pen yra poliarizuojančios figūros.

Daugelyje kitų demokratinių šalių daugiau nei 70 proc. rinkėjų dalyvavimas rinkimuose būtų gana aukštas rodiklis, tačiau Prancūzijoje, kur balsavimas tradiciškai laikomas nacionaline pareiga, tai būtų istoriškai žemas rodiklis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Prancūzijos prezidento rinkimai

Svarbiausias šių rinkimų momentas – 20.00 val. (21.00 val. Lietuvos laiku), kai per pagrindinius televizijos kanalus bus paskelbta, kas laimėjo balsavimą ir ateinančius penkerius metus bus Prancūzijos prezidentas.

Tai svarbus įvykis, nes šios prognozės laikomos itin patikimomis, rašo BBC, jos atliekamos remiantis tikrais rezultatais, o ne vien apklausomis.

Didieji tinklai, tokie kaip TF1 ir France 2, naudojasi apklausų organizatorių paslaugomis, kurie atrenka 250–260 rinkimų apylinkių iš 70 000 visoje Prancūzijoje. Kadangi apklausos didžiojoje Prancūzijos dalyje baigiasi likus valandai iki didžiųjų miestų uždarymo, prasideda ir balsų skaičiavimas, todėl jie gali naudoti 100, o vėliau 200 balsų imtį iš kiekvienos apklausos vietos, ir tokiu būdu sudaro tikrą rinkimų vaizdą.

1981 m., kai socialistas François Mitterrand'as netikėtai laimėjo prezidento postą, televizijos prognozė rodė, kad jis surinko 51,75 proc. balsų. Galutinis rezultatas buvo 51,76 proc.

„Esame įsitikinę gautu rezultatu – gauname gana išskirtinį patikimumo lygį“, – sako Fransua Krausas iš Prancūzijos viešosios nuomonės instituto.

Balsavimo procesas Prancūzijoje pradeda artėti prie pabaigos – iki rinkimų apylinkių miestuose ir didesniuose miesteliuose uždarymo liko dvi valandos.

Tuo pačiu metu – 20 val. vietos laiku (21 val. Lietuvos laiku) – bus paskelbtos pirmosios prognozės apie galimą nugalėtoją.

Kaimo vietovėse balsavimas baigsis valanda anksčiau – 18 val. (19 val. Lietuvos laiku).

Artėjant balsavimo dienos pabaigai paskelbti nauji rinkėjų aktyvumo duomenys, pagal kuriuos 17.00 val. vietos laiku (18 val. Lietuvos laiku) rinkėjų aktyvumas buvo 63,23 proc., skelbia BBC.

Tokio mažo rinkėjų aktyvumo šiame etape nebuvo užfiksuota nuo 1969 m., praneša BFMTV; jis taip pat yra mažesnis už aktyvumą tuo pačiu metu prieš dvi savaites per pirmąjį rinkimų turą, kai jis siekė apie 65 proc, teigia BFM. Prieš penkerius metus tokiu pat metu buvo 65,3 proc.

Rinkimų apylinkės atsidarė šį rytą 20 val. vietos laiku (21 val. Lietuvos laiku) ir turi užsidaryti didžiuosiuose miestuose 20 val. vakaro.

Keturias valandas po balsavimo vidudienį rinkėjų aktyvumas buvo šiek tiek mažesnis nei 2017 m. tuo pačiu metu ir siekė 26,4 proc..

Be to, balsavusiųjų dalis buvo taip pat dviem procentiniais punktais mažesnė nei tuo pat metu per pirmąjį turą balandžio 10-ąją, kai į antrąjį turą pateko perrinkimo siekiantis centristinių pažiūrų prezidentas Emmanuelis Macronas ir kraštutiniųjų dešiniųjų lyderė Marine Le Pen.

Pasak analitikų, nedalyvauti rinkimuose šįkart gali net 26–28 proc. rinkėjų, nors nesitikima, kad bus pasiektas 1969 metų rinkimų antro turo antirekordas, kai prie balsadėžių nepasirodė 31,1 proc. rinkėjų. Ekspertai įspėjo, kad mažas rinkėjų aktyvumas gali pakreipti galutinį rezultatą bet kuria linkme, nors per pastarąsias dvi savaites viešosios nuomonės apklausos rodė, kad E.Macronas yra užtikrintas lyderis.

Balsavimo teisę turi apie 48,7 mln. prancūzų.

Iki pat rinkimų kampanijos pabaigos penktadienį kelios apklausų bendrovės manė, kad Emmanuelis Macronas antrajame ture įveiks savo kraštutinių dešiniųjų varžovę Marine Le Pen, rašo BBC.

Prognozuojama E.Macrono persvara nuo pirmojo turo padidėjo iki maždaug 8–9 procentinių punktų, tačiau centristų kandidatas perspėjo savo šalininkus, kad jie nepasiduotų lengvabūdiškumui, ir paragino juos balsuoti, kad užtikrintų pergalę.

Analitikai teigia, kad M.Le Pen pastarosiomis dienomis sušvelnino savo poziciją kai kuriais klausimais, taip bandydama įtikinti neapsisprendusius rinkėjus.

Ji pažadėjo valdyti Prancūziją „kaip motina, vadovaudamasi sveiku protu“.
 

Prancūzai dažnai save laiko žmonių galios pionieriais, tačiau kalbant apie balsavimo technologiją, jie nepretenduoja į revoliuciją, rašo BBC.

Rinkimų apylinkėse nerasite jokių elektroninių mašinų ar net pieštukų. Jei jūsų pavardė įrašyta rinkėjų sąraše, jums siūloma paimti popieriaus lapus su įvairių kandidatų pavardėmis ir įeiti į kabiną.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Prancūzijos prezidento rinkimai

Užtraukę užuolaidą, kad užtikrintumėte privatumą, popieriaus lapelį su pasirinkto kandidato pavarde įdedate į voką, o kitus išmetate.

Tuomet išeinate į lauką ir įmetate voką į balsadėžę. Tuomet kažkas ištaria jūsų vardą, o po to pasigirsta gerai pažįstamas balsinis liudijimas apie atliktą prancūzų demokratinę pareigą: „A voté“.

Rinkėjams einant prie balsadėžių, BBC apžvelgia, ką abu aršūs varžovai kalbėjo apie kai kurias svarbiausias rinkėjų mintis artėjant rinkimų dienai:

Pragyvenimo išlaidos

Tai, ko gero, aktualiausias šių rinkimų klausimas, ir dabartinis prezidentas Emmanuelis Macronas, ir kraštutinių dešiniųjų varžovė Marine Le Pen daugiausia dėmesio skyrė maisto, degalų ir kitų prekių brangimui.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Emmanuelis Macronas

M.Le Pen savo kampanijoje akcentavo būtent šį klausimą, siūlydama atsisakyti pajamų mokesčio visiems jaunesniems nei 30 metų asmenims, sumažinti PVM degalams nuo 20 proc. iki 5,5 proc. ir panaikinti jį 100 kitų būtiniausių prekių.

E.Macronas teigia, kad vyriausybė išleido milijardus energijos sąskaitoms apriboti, o tai „dvigubai veiksmingiau nei PVM panaikinimas“, ir siūlo leisti darbdaviams skirti darbuotojams iki 6 000 eurų neapmokestinamą premiją.

Pensijos

E.Macronas didžiąją dalį savo programos nori finansuoti padidindamas pensinį amžių nuo 62 iki 65 metų, o ši politika nesusilaukė didelio rinkėjų dėmesio, ypač kairiųjų rinkėjų, į kuriuos jis siekė lygiuotis nuo pat pirmojo rinkimų turo.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Marine Le Pen

M.Le Pen savo varžovo planą vadina „absoliučiai nepakeliama neteisybe“ ir nori, kad pensinis amžius liktų 62 metai, nors visi, kurie pradėjo dirbti būdami 20 metų, galėtų išeiti į pensiją būdami 60 metų.

Imigracija

M.Le Pen nori surengti referendumą dėl imigracijos, kad būtų sustabdyta, kaip ji vadina, „anarchiška ir masinė imigracija“. Ji pasiūlė griežtas atvykimo į Prancūziją ir tapimo prancūzais taisykles, taip pat labai prieštaringai vertinamą planą, pagal kurį Prancūzijos piliečiai gautų būstą ir socialines paslaugas anksčiau nei užsieniečiai.

Atsakydamas E.Macronas apkaltino ją „autoritariniu“ polėkiu ir konstitucijos negerbimu, pasmerkdamas M.Le Pen „nacionalistinę darbotvarkę, kuri nėra patriotizmas“.

Tulūza pietvakariuose yra ketvirtas pagal dydį Prancūzijos miestas. Daug Tulūzos gyventojų, kaip ir 2017 m., pirmajame ture balsavo už Jeaną-Lucą Mélenchoną.

Radikalių kairiųjų kandidatas čia surinko 37 proc. balsų, o kai kuriose rinkimų apylinkėse – gerokai daugiau nei 50 proc. Taigi tai, ką šiandien pasirinks jo rinkėjai, turės lemiamos reikšmės galutiniam rezultatui šį vakarą, rašo BBC.

BBC žurnalistas, apsilankęs dviejuose rinkimų punktuose – viename, esančiame didžiojoje rotušėje su vaizdu į Kapitolijaus aikštę, o kitame – labiau mišrioje gyvenamojoje bendruomenėje, pastebėjo, kad nepaisant žiauraus oro, rinkėjų aktyvumas šį rytą buvo didelis, o tai rodo, kad J.-L.Mélenchono rinkėjai nesiliauja balsuoti.

Visi jį palaikantys rinkėjai, su kuriais kalbėjosi žurnalistas, jam sakė, kad šį kartą balsavo už Emmanuelį Macroną, taip pat ir jų draugai bei šeimos nariai.

Vėlyvą sekmadienio rytą Marine Le Pen pirmoji iš dviejų kandidatų balsavo savo partijos „Nacionalinis ralis“ tvirtovėje Hénin-Beaumont mieste Prancūzijos šiaurėje.

Imago / Scanpix nuotr./Marine Le Pen atidavė savo balsą

Abiem kandidatams tai svarbus momentas prieš kameras – ir Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė pasinaudojo tuo, kad atvykusi pasikalbėjo su jauna mama Koralina. Ji saugojo berniuką nuo saulės ir pasakojo jam: „Aš tave apsaugosiu“.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Balsą atidavė ir Emmanuelis Macronas

Apie pietus atėjo Emmanuelio Macrono eilė balsuoti šiaurinės pakrantės kurorte Le Touquet, kur jo žmona Brigitte turi namą. Prieš atiduodami savo balsus pora kurį laiką bendravo su pareigūnais.

Sekmadienio vidurdienį (13 val. Lietuvos laiku) rinkėjų aktyvumas antrajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture siekė 26,4 proc. – buvo beveik dviem procentiniais punktais mažesnis nei 2017 metų antrajame prezidento rinkimų ture tuo pačiu metu, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Rinkėjų aktyvumas yra didesnis nei balandžio 10 dieną vidurdienį fiksuoti 25,5 procento. Per tądien vykusį pirmąjį rinkimų turą prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo varžovė kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen surinko daugiausia balsų ir pateko į antrąjį ratą.