Taip ji kalbėjo po virtinės bepiločių įsiveržimų į rytines Europos Sąjungos (ES) šalis, įskaitant Lietuvoje dėl drono paskelbtą pavojų.
„Rusijos vieši grasinimai mūsų Baltijos šalims yra visiškai nepriimtini, – parašė U. von der Leyen socialiniame tinkle „X“. – Rusija ir Baltarusija yra tiesiogiai atsakingos už dronus, keliančius pavojų žmonių gyvybėms ir saugumui mūsų rytiniame flange.“
„Europa atsakys vieningai ir tvirtai. Mes ir toliau stiprinsime savo rytinio flango saugumą stipria kolektyvine gynyba ir pasirengimu visais lygmenimis“, – pabrėžė ji.
Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola irgi pareiškė solidarumą su Baltijos šalimis.
„Visiškai solidarizuojamės su visais Lietuvos, Latvijos, Estijos ir mūsų rytinio flango žmonėmis, kurie susiduria su pavojumi dėl priešiškos dronų veiklos, susijusios su Rusija ir Baltarusija“, – sakė ji „X“.
„Tokiomis akimirkomis Europa privalo toliau investuoti į saugumą, siekdama stabilumo, laisvės ir taikos“, – rašė R. Metsola „X“.
Pasisakė NATO vadovas
NATO vadovas Markas Rutte jai antrino, sakydamas, kad net jei bepiločius orlaivius paleido Ukraina, tai ne šios su Rusijos invazija kovojančios šalies kaltė.
“(Dronai) ten yra dėl beatodairiškos, neteisėtos ir plataus masto Rusijos atakos“, – sakė jis.
M. Rutte taip pat pagyrė Aljanso reakciją į kelis pastarųjų dienų incidentus su dronais, sakydamas, kad į juos buvo sureaguota „ramiu, ryžtingu ir proporcingu atsaku“.
„Būtent taip mes ir planavome bei ruošėmės“, – sakė jis.
Lietuvoje, taip pat Estijoje ir Latvijoje pastarosiomis savaitėmis nukrito keli dronai, tačiau jie nepadarė rimtesnės žalos ar aukų.
„Narystė neapsaugos“
Be to, Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose (JT) antradienį pareiškė, esą Maskva turi informacijos, jog Ukraina planuoja paleisti karinius dronus iš Latvijos ir kitų Baltijos šalių, bei įspėjo, kad narystė NATO neapsaugos šių valstybių nuo atsakomųjų veiksmų.
Maskvos ambasadorius Vasilijus Nebenzia, kalbėdamas JT Saugumo Tarybos posėdyje dėl saugumo Ukrainoje, teigė, neva Kyjivas jau išsiuntė Ukrainos dronų pajėgas į Latviją, o Rusijos žvalgyba galinti nustatyti tokių orlaivių paleidimo vietas.
Rygos atstovė Saugumo Taryboje Sanita Pavluta-Deslandes atmetė šias pastabas kaip „gryną pramaną“, o Latvijos užsienio reikalų ministerija iškvietė laikinąjį Rusijos ambasados vadovą ir pareiškė kategorišką protestą dėl Rusijos pusės pareiškimų.
„Nepaisant daugkartinių Latvijos pusės pranešimų diplomatiniais kanalais ir viešai, kad Latvijos Respublika nedavė sutikimo naudoti jos teritoriją ir oro erdvę išpuoliams prieš taikinius Rusijos Federacijoje vykdyti, Rusijos pusė toliau skleidžia melą ir daro eskaluojančius pareiškimus“, – nurodė Latvijos užsienio reikalų ministerija.
Tuo tarpu M.Rutte šiuos Rusijos kaltinimus trečiadienį pavadino absurdiškais.
Parašė bendrą laišką
Kaip skelbia naujienų portalas „Kyiv Independent“ trečiadienio rytą Estijos, Latvijos ir Lietuvos politikai parašė atvirą laišką, kuriame paragino Europos Sąjungos vadovybę griežtai pasmerkti Rusiją už grasinimus panaudoti karinę jėgą ir pareikšti solidarumą su šiomis trimis šalimis.
15 Europos Parlamento narių pasirašė laišką po to, kai Rusija nepagrįstai apkaltino Latviją leidus Ukrainai naudotis jos oro erdve, kad galėtų pulti taikinius Rusijoje, ir po to, kai gegužės 19 d. Rusija pagrasino smogti vyriausybiniams taikiniams šalyje.
„Turi būti aiškiai pasakyta, kad nė vienai ES valstybei narei negali būti grasinama“, – pabrėžiama laiške.
„Raginame jus ES vardu viešai ir tvirtai atmesti Rusijos nepagrįstus kaltinimus ir pareikalauti, kad Rusija nedelsiant nutrauktų šiuos provokacinius veiksmus“, – išdėstė politikai.
Dokumente taip pat prašoma Europos Komisijos padėti Baltijos valstybėms „visiškai kontroliuoti ir stebėti savo oro erdvę bei užkirsti kelią iš Rusijos teritorijos nukreiptų dronų įsibrovimams“.
Komentuodama laišką, Europos Komisijos atstovė spaudai Anitta Hipper sakė, kad „šios grėsmės yra tiesiog nepriimtinos ir… be Rusijos agresijos karo dronai nepatektų į ES erdvę. Atsakomybė už viską tenka Rusijai.“
