Grėsmė Europos oro erdvei išaugo po pastarosiomis dienomis užfiksuotų neatpažintų dronų skrydžių, dėl kurių laikinai buvo uždaryti Danijos oro uostai.
Anksčiau šį mėnesį Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pirmą kartą paragino statyti „bepiločių orlaivių sieną“.
Šis raginimas jos metiniame pranešime nuskambėjo vos po kelių valandų, kai Rusijos dronai įsiveržė į Lenkijos oro erdvę.
EK vadovė pabrėžė, kad tai turėtų būti „kartu kuriami, kartu dislokuojami ir kartu palaikomi Europos pajėgumai, galintys reaguoti realiuoju laiku“.
„Tai nėra abstraktus siekis“, – sakė U. von der Leyen.
Penktadienį Europos gynybos komisaras Andrius Kubilius kartu su maždaug 10 ES šalių pareigūnais nuotoliniu būdu sieks detaliau aptarti skubiai parengtus pasiūlymus.
Į susitikimą daugiausia pakviestos ES šalys, esančios prie rytinės sienos su Rusija ir Ukraina, tačiau po naujausių dronų incidentų į sąrašą įtraukta ir Danija.
Daugiau nei trejus metus su Rusija plataus masto invazija kovojanti Ukraina – išvysčiusi daugybę pajėgumų pigiau aptikti ir numušti Maskvos dronus – taip pat dalyvaus susitikime.
Tačiau ES pareigūnai pripažįsta, kad detalės, kaip ši iniciatyva galėtų atrodyti, kol kas lieka neaiškios.
Pareigūnai tvirtina, kad pirmieji žingsniai greičiausiai bus skirti bandymui dislokuoti daugiau jutiklių palei rytinę ES sieną.
Jų teigimu, integruotų dronų numušimo sistemų sukūrimas veikiausiai užtruks.
„Dronų sienos“ pasiūlymas yra platesnių Europos pastangų sustiprinti gynybą prieš Rusijos grėsmę dalis.
A. Kubilius tvirtina, kad ši iniciatyva turėtų tapti vienu iš naujųjų pavyzdinių gynybos projektų, prie kurių dirba ES.
Kitą savaitę Kopenhagoje vyksiančiame viršūnių susitikime ES lyderiai ketina aptarti gynybos pastangas ir galimas naujas iniciatyvas.
