„Mes laikomės labai aiškios pozicijos, kad naftos kainos sumažinimas turėtų būti įtrauktas į šį paketą. Šiuo klausimu turime labai tvirtą poziciją“, – pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsakhna.
Jo teigimu, mažesnės kainos nustatymas būtų stipriausia naujojo sankcijų paketo dalis. Pasak ministro, į pirminį Europos Komisijos projektą buvo įtrauktas kainos sumažinimas nuo dabartinių 60 JAV dolerių už barelį iki 45 JAV dolerių.
Pažymima, kad Viduržemio jūros regiono šalys, turinčios didelį laivybos sektorių, pirmiausia Malta, nori, kad šis apribojimas nebūtų taikomas. Tačiau tam, kad ES galėtų priimti tokius sprendimus, jiems turi pritarti visos bloko narės.
Šalies diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Estija laikosi pozicijos patvirtinti Europos Komisijos pasiūlytą sankcijų paketą pradiniu pavidalu ir tiesiog prieštarauja kai kurių šalių norui jį susilpninti, neįtraukiant naujos viršutinės kainų ribos. Jis tikisi, kad Talino poziciją palaikys didžiosios ES šalys.
M.Tsakhna priminė, kad dabartinė 60 JAV dolerių kainos viršutinė riba galioja jau dvejus metus ir nebuvo sumažinta, nes didžiosios Vakarų šalys nepritarė tokiam žingsniui.
Tačiau šiuo metu esama ženklų, kad Didžiojo septyneto (G7) grupės šalys pasirengusios sumažinti rusiškos naftos kainą.
Be to, pastarosiomis dienomis Jungtinės Valstijos pasiuntė ne vieną signalą, kad yra pasirengusios daryti spaudimą Rusijai, taikydamos naujus apribojimus, atkreipė dėmesį ministras, pridurdamas, kad, jei vienu metu įsigalios senatorių Lindsey Grahamo ir Richardo Blumenthalio iniciatyva parengtas priemonių paketas ir naujasis ES sankcijų paketas, tai galėtų padaryti rimtą spaudimą Maskvai.
