Svarbiausios naujienos
- „The New York Times“: Rusija ruošiasi rekordinėms atakoms prieš Ukrainą
- 100 tūkst. Rusijos karių patraukė viena kryptimi: Kyjivas atskleidė jų planus
- Estija grasina blokuoti naująjį sankcijų Rusijai paketą: kuo nepatenkintas Talinas?
- Analitikai paaiškino, kam Putinui reikalingas Dmitrijus Medvedevas
- „The Economist“ paaiškino, kas slepiasi už Trumpo sprendimo: jis stengiasi išvengti pralaimėjimo
- „Subombarduosiu Maskvą“: Trumpas tikina bandęs atgrasyti Putiną nuo invazijos į Ukrainą
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The New York Times“: Rusija ruošiasi rekordinėms atakoms prieš Ukrainą
20:32
Rusija didina pramoninius pajėgumus masinei vienkartinių sprogstamųjų dronų gamybai, o nauji naktinių atakų rekordai fiksuojami kone kas savaitę, rašo laikraštis „The New York Times“.
Leidinys pažymi, kad dauguma atakų pasižymi padidėjusiu paleistų dronų skaičiumi — nuo keliolikos iki kelių dešimčių. Trečiadienio naktį įvykdyta ataka tapo didžiausia nuo karo pradžios pagal paleistų dronų ir raketų skaičių.
Ukrainos oro pajėgų duomenimis, trečiadienį Rusija paleido apie 740 sprogstamuosius dronus ir jaukus. Tai beveik 200 dronų daugiau nei per ankstesnę rekordinę salvinę ataką, kai buvo paleista 539 dronai penktadienį.
Tiesa, kaip pabrėžė Ukrainos ginkluotosios pajėgos, iš 740 rusų paleistų dronų ir raketų net 718 buvo neutralizuotos oro gynybos sistemų.
„Kadangi Rusijos pramonė toliau plečiasi, kariniai analitikai tikisi, jog iki rudens Rusija reguliariai paleis daugiau nei 1000 dronų per vieną salvinę ataką“, – rašoma straipsnyje.
Leidinys nurodo, kad kai kurios raketų atakos Vakarų Ukrainoje analitikų buvo interpretuojamos kaip bandymai perimti Vakarų ginklus jiems kertant sieną su Lenkija arba kaip smūgiai kariniams sandėliams ar aerodromams.
Pažymima, kad šiuo metu didžiausią grėsmę Ukrainai kelia nebrangūs, masiškai gaminami dronai.
„Kinzhal“ raketos Rusijai yra svarbus ginklas geopolitine prasme. Jas numušti gali tik viena oro gynybos sistema iš Ukrainos arsenalo – amerikietiškos „Patriot“. Nors Kyjivas gali įsigyti europietiškų analogų kitiems Vašingtono tiekiamiems ginklams, „Patriot“ raketų tiekimas priklauso nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimų.
„Bloomberg“: JAV kariuomenė 2026 metais smarkiai padidins „Patriot“ pirkimus
00:53
JAV kariuomenė ketina 2026-aisiais fiskaliniais metais išleisti daugiau nei 1,3 mlrd. JAV dolerių oro gynybos sistemoms „Patriot“, rašo „Bloomberg“.
Pasak agentūros, Pentagono vidaus dokumentai atskleidė, jog kariuomenė padidino planuojamą sistemų „Patriot“ užsakymų skaičių nuo 3 376 iki 13 773 vienetų.
Šis žingsnis žengtas po to, kai Gynybos departamentas nustatė, kad šiuo metu JAV turi tik apie 25 proc. reikalingų sistemų, kad atitiktų karinius poreikius.
Biudžeto dokumentai rodo, kad iki 2024 fiskalinių metų pabaigos JAV įsigijo 2 047 PAC-3 MSE tipo „Patriot“ raketų perėmėjų, dar 230 buvo nupirkta 2024-aisiais, o 214 planuojama įsigyti šiemet.
2026 metams kariuomenė prašo 945,9 mln. JAV dolerių dar 224 perėmėjams įsigyti: 549,6 mln. iš bazinio biudžeto ir 396,3 mln. pagal operacijos „Atlantic Resolve“ programą, kuria Pentagonas stiprina NATO rytinį flangą.
Pagal neseniai pasirašytą mokesčių ir išlaidų įstatymą, JAV prezidentas Donaldas Trumpas papildomai patvirtino 366 mln. JAV dolerių dar 96 sistemoms įsigyti.
Pranešama, kad esamas trūkumas buvo viena iš priežasčių, kodėl D.Trumpo administracija priėmė prieštaringai vertinamą sprendimą laikinai sustabdyti pagrindinių oro gynybos sistemų perdavimą Ukrainai.
Ukraina nuolat ragina Vakarų partnerius tiekti daugiau oro gynybos priemonių, nes šalies miestai toliau patiria nuolatines Rusijos atakas.
„The New York Times“ įvardijo, kodėl Kremlius ignoruoja Trumpą
22:40
Kremlius akivaizdžiai ignoruoja JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimus baigti karą Ukrainoje, nes Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tiki Rusijos kariuomenės gebėjimu prasiveržti per frontą ir galiausiai nugalėti Ukrainą, rašo „The New York Times“.
Pasak dviejų leidinio pašnekovų, artimų Kremliui, Rusijos lyderis mano, kad Rusijos pranašumas mūšio lauke didėja ir kad Ukrainos gynyba artimiausiais mėnesiais gali žlugti.
Jie taip pat sakė, kad V.Putinas mano, jog dabar neįmanoma nutraukti karo veiksmų, nebent Ukraina sutiktų su reikšmingomis nuolaidomis.
„Jis nepaaukos savo tikslų Ukrainoje vardan santykių su Trumpu gerinimo“, – teigė vyresnioji mokslo darbuotoja „Carnegie“ Rusijos ir Eurazijos centre Tatjana Stanovaja.
Akivaizdus D.Trumpo retorikos pokytis, kuris pasikeitė nuo komplimentų V.Putinui iki viešų skundų jo atžvilgiu, Kremliui neatrodo pernelyg svarbus. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tai šiandien tiesiogiai patvirtino.
„Mes į tai žiūrime ramiai. Tikimės tęsti dialogą su Vašingtonu ir pastangas atkurti rimtai pažeistus dvišalius santykius“, – sakė D.Peskovas.
Pasak dviejų Kremliui artimų asmenų, V.Putinas buvo pasirengęs, kad D.Trumpo kantrybė išseks. Jie teigė, kad V.Putinas suprato, jog D.Trumpas galiausiai gali įvesti naujas sankcijas po šešių mėnesių pertraukos, kurią jo prezidentūra suteikė rusams. Tačiau iki šiol naujos JAV sankcijos neperžengė retorikos ribų, o apie JAV karinės paramos Ukrainai didinimą taip pat nėra jokios kalbos.
„Jei išlaidos neauga, kodėl jis (V.Putinas) turėtų keisti savo elgesį?“ – sakė Vokietijos užsienio reikalų tarybos Rusijos ekspertas Stefanas Meisteris.
Leidinio šaltiniai teigė, kad V.Putinas yra iš esmės patenkintas savo bendradarbiavimu su D.Trumpu šiais metais. Vien tai, kad buvo atnaujintos tiesioginės derybos tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų lyderių, buvo proveržis Kremliui, užbaigęs trejus diplomatinės izoliacijos metus.
Zelenskis susitiko su Kelloggu
22:10
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Romoje susitiko su JAV specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai Keithu Kelloggu. Tai buvo jų antrasis oficialus susitikimas.
Per susitikimą Romoje jie aptarė sankcijas Rusijai ir karinę paramą Ukrainai, ypač oro gynybos stiprinimą. Apie tai V.Zelenskis pranešė socialiniame tinkle „X“.
Kaip pažymėjo V.Zelenskis, jis su K.Kelloggu aptarė ginklų tiekimą ir oro gynybos stiprinimą Rusijos atakoms suintensyvėjus.
„Taip pat kalbėjome apie amerikietiškų ginklų įsigijimą, bendrą gynybos gamybą ir jos lokalizavimą Ukrainoje“, – rašė jis.
Kita pokalbio tema tarp Ukrainos prezidento ir specialiojo Donaldo Trumpo atstovo buvo sankcijų spaudimas Rusijai – ypač griežtesni apribojimai Rusijos energetikos sektoriui.
„Tikimės, kad senatorių Grahamo ir Blumenthallo įstatymo projektas pajudės į priekį JAV Kongrese. Tai – dalykas, kuris neabejotinai gali priversti Rusiją rimčiau susimąstyti apie taiką“, – teigė V.Zelenskis.
Trumpas praranda kantrybę su Putinu: kodėl būtent dabar?
21:50
Donaldas Trumpas, garsėjantis savo nenuspėjamais pareiškimais tarptautinės politikos klausimais, vėl keičia toną Ukrainos karo atžvilgiu. Kaip pastebėjo CNN, vos prieš penkis mėnesius jis tvirtino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori taikos, pabrėžė jų asmeninį ryšį ir pasitikėjimą. Tačiau paskutinės dienos atskleidžia kitokį paveikslą – D.Trumpas ėmė viešai abejoti V.Putino nuoširdumu. CNN aiškinosi, kodėl tai įvyko būtent dabar.
Prieš penkis mėnesius prezidentas D.Trumpas sukėlė nemažai nuostabos, kai pareiškė, kad Rusijos prezidentas V.Putinas – žmogus, kuris įsiveržė į Ukrainą – esą nori taikos Ukrainoje.
„Aš tikiu, kad jis nori taikos“, – tada sakė D.Trumpas ir pridūrė: „Aš jį labai gerai pažįstu. Taip, manau, kad jis nori taikos. Manau, jis man pasakytų, jei būtų kitaip. Šiuo klausimu juo pasitikiu.“
Tačiau paskutinėmis dienomis D.Trumpas kalba jau visiškai kitaip, pastebima CNN publikacijoje.
Plačiau skaitykite čia.
Trumpas patvirtino, kad Ukraina paprašė dar vienos „Patriot“ sistemos
21:46
JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad Ukraina paprašė dar vienos oro gynybos sistemos „Patriot“. Pasak jo, Baltieji rūmai svarsto šį klausimą, rašo „Clash Report“.
D.Trumoas pažymėjo, kad „Patriot“ yra labai brangus.
„Ukraina paprašė „Patriot“. Aš tai apsvarstysiu. Bet tai labai brangu“, – sakė jis.
JAV prezidentas dar kartą pakartojo, kad yra „nepatenkintas tuo, kas vyksta Ukrainoje“.
„Praėjusią naktį Rusija paleido daugiau nei 700 dronų. Tai turi būti sustabdyta. Kas savaitę abiejose pusėse žūsta iki 7000 žmonių“, – pridūrė jis.
D.Trumpas taip pat sakė, kad nežino, kas priėmė sprendimą sustabdyti karinę pagalbą Ukrainai, nes tik jis pats galėjo tai padaryti. D.Trumpas neigė davęs tokį įsakymą.
„Aš žinočiau. Jei sprendimas būtų priimtas, aš žinočiau. Greičiausiai, aš būčiau davęs įsakymą, bet dar to nepadariau“, - teigė jis.
Anksčiau „The Wall Street Journal“ rašė, kad D.Trumpo administracija svarsto galimybę Ukrainos kariuomenei suteikti dar vieną „Patriot“ priešlėktuvinę raketų sistemą.
Rusija žada vėl atidaryti vieną netoli Ukrainos sienos esantį oro uostą
19:47
Rusų pareigūnai trečiadienį pranešė, kad netrukus vėl bus atidarytas pietų Rusijoje esantis oro uostas, kuris buvo uždarytas Maskvai prieš daugiau kaip trejus metus pradėjus puolimą prieš Ukrainą.
Rusija sustabdė kelių netoli Ukrainos sienos esančių oro uostų veiklą, motyvuodama saugumo sumetimais.
Rusijos transporto ministerija pranešė, kad Gelendžiko oro uostas Rusijos Juodosios jūros pakrantėje, maždaug už 100 km nuo aneksuoto Ukrainos Krymo pusiasalio, jau gali pradėti saugiai veikti.
„Šis oro uostas yra vienas iš 11 oro uostų Rusijos pietuose, kurie nuo 2022 metų dėl saugumo priežasčių nepriima orlaivių. Planuojama, kad artimiausiu metu oro uostas bus atidarytas vidaus skrydžiams“, – teigė ministerija.
Nuo tada, kai Rusija pradėjo puolimą, Ukrainos oro erdvė yra visiškai uždaryta.
Kyjivas trečiadienį pranešė, kad Rusija naktį surengė didžiausią iki šiol oro puolimą ir visoje šalyje paleido daugiau kaip 700 dronų ir raketų.
Lietuva ir Suomija planuoja pradėti priešpėstinių minų gamybą savo ir Ukrainos reikmėms
19:44
Lietuva ir Suomija planuoja kitąmet pradėti priešpėstinių minų gamybą savo ir Ukrainos reikmėms, motyvuodamos šį sprendimą Rusijos karine grėsme, trečiadienį naujienų agentūrai „Reuters“ nurodė šių šalių pareigūnai.
Pareigūnai teigė, kad gamyba galėtų prasidėti iškart po to, kai įsigalios pasitraukimas iš Otavos konvencijos – tai įvyksta praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai šalis apie tai praneša Jungtinėms Tautoms (JT).
Pasitraukimas iš konvencijos leidžia šalims įsigyti, gaminti, kaupti, naudoti bei perduoti priešpėstines minas.
Jie nurodė, kad Lietuva ir Suomija planuoja pradėti gaminti prieštankines minas, reaguodamos į Europoje didėjantį susirūpinimą, kad Rusija gali išplėsti savo puolimą už Ukrainos ribų.
Taip pat teigiama, kad šis sprendimas susijęs su naujausiu NATO valstybių narių įsipareigojimu didinti išlaidas gynybai.
„Ketiname išleisti šimtus milijonų eurų ne tik prieštankinėms, bet ir priešpėstinėms minoms. Tai bus didelė suma“, – „Reuters“ nurodė Lietuvos krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.
Pasak viceministro, planuojama užsakyti dešimtis tūkstančių priešpėstinių minų ar net daugiau.
„Mūsų nacionalinė pramonė bus vienas iš šaltinių. Mūsų pramonė gali jas pagaminti“, – sakė K. Aleksa.
Lietuvos gynybos pramonės asociacijos vadovas Vincas Jurgutis pridūrė, kad pradėjus gamybą Lietuva galės tiekti priešpėstines minas kitoms šalims, įskaitant Ukrainą.
Jam antrino Suomijos parlamento gynybos komiteto pirmininkas Heikki Autto (Heikis Auto).
„Remti Ukrainą yra ne tik teisinga ir mūsų pareiga – tai svarbu ir pačios Suomijos saugumui“, – pareiškė jis.
Rusijos gynybos ministerija kol kas nekomentavo šio Lietuvos ir Suomijos planuojamo žingsnio.
Visos Europos Sąjungos (ES) šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, Jungtinės Valstijos, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.
Kaip skelbė BNS, kovą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis iš sutarties pasitraukti, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija.
Visos šios penkios valstybės jau pradėjo procedūras, reikalingas pasitraukti iš konvencijos. Seimas galutiniu balsavimu Lietuvos pasitraukimui iš Otavos konvencijos pritarė gegužę.
Suomijos pareigūnai už pasitraukimą iš Otavos konvencijos nubalsavo birželį, o penktadienį suomių prezidentas Alexander'as Stubbas patvirtino šį sprendimą.
Kęstutis Budrys: EŽTT sprendimas patvirtina, jog Rusija yra atsakinga už MH17 lėktuvo numušimą
18:52
Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) trečiadienį nusprendus, kad Rusija pažeidė žmogaus teises 2014-aisiais numušdama MH17 lėktuvą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog dar kartą patvirtina tai, kas jau seniai buvo žinoma.
„EŽTT sprendimas dar kartą patvirtino tai, kas jau seniai buvo žinoma: Rusija yra atsakinga už MH17 lėktuvo numušimą, dėl kurio žuvo 298 nekalti žmonės, ir už gilų, ilgalaikį skausmą, kurį patyrė jų artimieji“, – trečiadienį socialinio tinklo „X“ įraše teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Europos teismas taip pat nusprendė, kad Rusija pažeidė žmogaus teises 2022 metais įsiverždama į Ukrainą ir nuo 2014 metų remdama separatistus Rytų Ukrainoje.
Sprendimą priėmė EŽTT, kuris yra Europos Tarybos teisių institucijos dalis ir kuriam pavesta įgyvendinti Europos žmogaus teisių konvenciją 46 ją pasirašiusiose šalyse.
Tiesa, priimtas sprendimas yra daugiau simbolinis, mat Europos Taryba pašalino Rusiją po jos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį, o tų pačių metų rugsėjį Maskva pasitraukė iš Europos žmogaus teisių konvencijos.
Nyderlanduose besilankantis K. Budrys teigė pagerbęs aukų atminimą MH17 memoriale. Jis taip pat nurodė daug dėmesio teisingumo siekiui skyręs dvišaliuose pokalbiuose su Nyderlandų kolega Casparu Veldkampu (Kasparu Veldkampu).
„Lietuva visiškai solidarizuojasi su Nyderlandais ir visomis kitomis šalimis, kurios prarado savo piliečius šioje baisioje tragedijoje. Teisingumas turi būti siekiamas ne tik per tiesą, bet ir per atsakomybę“, – teigė K. Budrys.
„Kitas žingsnis yra aiškus: nustatyti pasekmes, įskaitant išsamų padarytos žalos įvertinimą. Aukų atminimas ir jų šeimų kančios reikalauja ne mažiau“, – įraše nurodė ministras.
EŽTT savo sprendimą paskelbė reaguodamas į keturis skundus.
Tris iš jų Ukraina pateikė dėl 2014–2022 metų įvykių, o Nyderlandai pateikė ketvirtąjį – dėl 2014 metų liepos 17 dieną virš Rytų Ukrainos numušto oro bendrovės „Malaysia Airlines“ MH17 reisu skridusio lėktuvo, vykusio iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą.
EŽTT nustatė, kad „MH17 reisu skridusio lėktuvo numušimo aukų artimųjų giminaičių kančios“ reiškia teisės į laisvę nuo kankinimų ir bausmių pažeidimą.
Nyderlandų ministras pirmininkas Dickas Schoofas (Dikas Schofas) sakė, kad šis žingsnis yra svarbus postūmis teisingumo link.
„Teismas pripažino Rusiją atsakinga už MH17 lėktuvo numušimą ir jo keleivių, tarp kurių buvo 196 Nyderlandų piliečiai, žūtį“, – nurodė premjeras.
Į EŽTT dažniausiai kreipiasi pavieniai žmonės, kai jų šalyje nebelieka teisinės galimybės apginti savo teisių.
Tačiau skundus EŽTT gali pateikti ir šalių vyriausybės.
Vatikanas siunčia žinią: popiežius pasirengęs surengti Rusijos ir Ukrainos derybas
16:51
Vatikanas yra pasirengęs suteikti platformą tiesioginėms taikos deryboms tarp Ukrainos ir Rusijos. Apie tai praneša „The Guardian“, remdamasis Šventojo Sosto spaudos tarnybos pareiškimu.
Šiandien Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir popiežius Leonas XIV susitiko Vatikane. Po susitikimo Vatikano pareiškime teigiama, kad jie „aptarė vykstantį konfliktą ir skubų teisingos ir ilgalaikės taikos poreikį“.
„Per šiltą pokalbį buvo dar kartą patvirtinta dialogo, kaip pageidaujamos priemonės nutraukti karo veiksmus, svarba. Šventasis Tėvas pareiškė užuojautą aukoms ir pakartojo savo maldas bei artumą Ukrainos žmonėms, ketindamas dėti visas pastangas, kad būtų išlaisvinti kaliniai ir rasti bendri sprendimai. Šventasis Tėvas patvirtino savo pasirengimą priimti Rusijos ir Ukrainos atstovus Vatikane deryboms“, – teigiama pareiškime.
„Mirčių banga“ Rusijoje: ar šalyje jau prasidėjo masiniai „valymai“ ir kuo tai gali baigtis pačiam Putinui?
16:49
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalyje užfiksuota virtinė aukšto rango vadovų mirčių. Tarp jų – tokių energetikos gigantų kaip „Gazprom“, „Lukoil“ ir „Transneft“. Liepos 7-ąją pasirodė pranešimai apie dar vieną incidentą – mirė buvęs Rusijos transporto ministras Romanas Starovoitas. 15min kalbintas Rusijos politikos ekspertas, „Deutsche Welle“ politikos apžvalgininkas Konstantinas Egertas įvertino, kiek ši „mirčių banga“ primena Josifo Stalino laikais vykdytų „masinių valymų“ praktikas ir kuo tai gali baigtis pačiam jų iniciatoriui Vladimirui Putinui.
Pirmadienį paskelbta apie dviejų Transporto ministerijos pareigūnų mirtį: esą nusižudė tą dieną nuo pareigų nušalintas ministras Romanas Starovoitas, o departamento vado pavaduotoją Andrejų Korneičiuką ištiko širdies smūgis.
Tai paskatino prisiminti nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą prasidėjusią keistą valdininkų bei aukšto rango pareigūnų mirčių bei savižudybių virtinę. Aukšto rango funkcionieriai „krito per langus“ arba mirdavo neaiškiomis aplinkybėmis.
Kai kurių analitikų teigimu, taip galėjo nutikti, nes karo pradžioje valdininkai ėmė jausti nemenką įtampą ir piktnaudžiauti alkoholiu bei narkotinėmis medžiagomis.
Kitų Rusijos ekspertų įsitikinimu, taip Vladimiro Putino režimas tokiu būdu „tyliai“ patraukia iš kelio neįtikusius asmenis, kad šie vėliau negalėtų atskleisti įvairių paslapčių.
Plačiau skaitykite ČIA.
