Numatoma, kad objekte bus dislokuota daugiau kaip 200 Estijos karių ir sąjungininkų padalinių. Jie čia bus nuolat. Kartu numatoma ir rotacija.
„Mieste mums iš dalies atstovauja Estijos gynybos lyga (Estijos gynybos sąjunga – savanoriška sukarinta organizacija), tačiau mūsų tikslas – ten įkurdinti nuolatinius dalinius. <...> Jie vykdys kovinę tarnybą, o paskui grįš, pavyzdžiui, į Jehvį arba Tapą tęsti įprastų mokymų“, – aiškino V.Carusas. Jis patikslino, kad bazėje bus apgyvendinti ir aktyvūs kariai, ir šauktiniai bei rezervistai.
Pasak jo, kariuomenė taps „kasdienio miesto gyvenimo dalimi“ – taip vietos gyventojai „aiškiai pajus Estijos valstybės buvimą“ ir parodys Rusijai, kad „Narva yra neatskiriama Estijos dalis“. V.Carusas pridūrė, kad sprendimas įkurti bazę buvo priimtas po to, kai Gynybos pajėgų vadas pasitarė su parlamentinėmis partijomis, kurios pritarė šiai iniciatyvai.
Prieš tai, 2024 m. rugsėjį, Estija atidarė 1 000 karių skirtą Redo karinę bazę pietuose, netoli sienos su Rusija. Pažymėta, kad šis objektas, esantis netoli Veru, bus naudojamas kaip „surinkimo punktas“ pagal NATO gynybos planus.
2025 m. Estija pradės statyti gynybos liniją prie sienos su Rusija. Pirmasis 14 bunkerių atramos punktas šiaurės rytuose atsiras iki rudens, o dar keturios slėptuvės bus įrengtos prie pietryčių sienos. Gynybiniai įtvirtinimai turi atlaikyti 152 mm sviedinius. Iš viso gynybinėje linijoje bus 600 slėptuvių, jos bus įrengtos ne tik valstybinėje, bet ir privačioje žemėje.
Gynybos pajėgų atstovas spaudai pažymėjo, kad įrenginiuose bus atsižvelgta į karo Ukrainoje patirtį, kur „naudojami specialūs tinklai ir kitos priemonės prieš dronus, kad dronas negalėtų tiesiogiai pataikyti į bunkerį“. Be to, pasienyje bus įrengtos prieštankinės užtvaros ir šaudymo pozicijos.
„Rusija yra ir bus didžiausia grėsmė Estijos saugumui. Karas Ukrainoje sumažino jos puolamąją galią, tačiau, įvairiais vertinimais, ji galės ją atkurti per dvejus trejus metus. Turime būti pasirengę ir padaryti taip, kad puolimo prieš Estiją kaina būtų kuo didesnė“, – anksčiau sakė Gynybos ministerijos vicekanclerio patarėjas Kaido Tiitusas.
Praėjusiais metais daugiau nei 10 NATO šalių aukšto rango kariniai pareigūnai Rusijos agresiją prieš bloko šalis apibūdino kaip realų netolimos ateities scenarijų. Kai kuriais atvejais buvo teigiama, kad tikėtinas taikinys būtų Baltijos šalys, o kaip „pretekstą“ naudotų neva vietos valdžios institucijų požiūrį į rusakalbius gyventojus arba pateisintų Kaliningrado srities „gynyba“.
