Estija perkelia kariuomenę prie Rusijos sienos – siekia aktyvios gynybos

Estijos kariuomenės ir žvalgybos vadovai nemano, kad Maskva nori plataus masto karo su NATO, bent jau artimiausius dvejus metus, tačiau įsitikinę, kad karinga kaimynė ruošiasi galimam būsimam konfliktui su mažąja Baltijos valstybe.

Pareigūnai baiminasi oportunistinio Kremliaus žingsnio, pavyzdžiui, mažesnio masto įsiveržimo, skirto išbandyti NATO kolektyvinės gynybos sąlygą, ir teigia, kad nei jie patys, nei NATO šiuo metu patikimai neatgraso tokio scenarijaus.

Dėl to šalis, neturinti savo karinių oro pajėgų ir gynybai nuo oro atakų priklausanti nuo NATO, perėjo prie „aktyvios gynybos“ strategijos, rašo FT.

Lemiamas laikotarpis – artimiausi 1-4 metai

„Turime pradėti nuo sienos ir laimėti jau nuo pirmųjų mūšių“, – sakė pulkininkas Tarmo Kundla, Estijos pirmosios brigados, pagrindinių šalies kovinės pajėgų, vadas.

Pagal naująją strategiją jo dalinys nuolatos persikels iš Tapos į Jehvį, esantį vos 50 km nuo Rusijos sienos, kur kariams apgyvendinti statomi nauji, erdvūs objektai.

„Atgrasymas neveikia, – teigė aukšto rango Estijos karinės žvalgybos pareigūnas. – Lemiamas laikotarpis tam spręsti visoms Baltijos valstybėms yra artimiausi vieni-ketveri metai.“

Estijos krašto apsaugos ministerija pareiškė: „Patikimam atgrasymui būtina, kad agresija prieš mus taptų nesuvokiama. Mūsų tikslas aiškus – neleisti priešui ir karo sunaikinimui pasiekti Estijos teritorijos.“

Aktyvi gynyba

Kaip rašo FT, Estijos vyriausybė gegužę į savo Nacionalinio saugumo koncepciją įtraukė terminą „aktyvi gynyba“. Nuo tada šalies nedidelė, aukštos kvalifikacijos kariuomenė pradėjo tylią, tačiau radikalią pertvarką.

Iš Tapos, pagrindinės Estijos karinės bazės, elitiniai kariniai daliniai šiuo metu nuolatiniam buvimui perdislokuojami į pozicijas toliau į rytus, arčiau Rusijos sienos.

Be naujos bazės Jehvio mieste, bazė iki 1000 karių taip pat statoma pačioje Narvoje – ji skirta nuolat apgyvendinti 200 karių, o krizės atveju numatyta vietos dar 800.

Pasiektų Sankt Peterburgą

Estija taip pat didina karines išlaidas – oficialiais duomenimis, šiemet jos išaugo 42 proc. iki 2,4 mlrd. eurų, arba 5,4 proc. BVP. Be to, kaip rašo FT, šalis pasirašė sutartis dėl devynių JAV gamybos „Himars“ daugiavamzdžių raketų paleidimo sistemų (MRLS) įsigijimo, įskaitant M57 balistines raketas, kurių siekis – iki 300 km, bei devynių Pietų Korėjos „Chunmoo“ MRLS sistemų su panašiu nuotoliu.

Vienas aukšto rango karininkas, dislokuotas Tapoje, pažymėjo, kad Sankt Peterburgas yra už 260 km.