Perdozavimų skaičius Estijoje greitai pasiekė didžiausią rodiklį visoje Europoje, taip paversdamas mažą Baltijos valstybę ankstyvuoju karo, kuris netrukus tapo pasauliniu, frontu.
Per kitus 15 metų Estija įnirtingai kovojo su augančia priklausomybės ir mirčių banga, priiminėdama naujus įstatymus, triuškindama nusikalstamą pasaulį ir plėsdama narkomanams teikiamos pagalbos tinklą. Šalis likvidavo slaptas laboratorijas, o kartu su jomis – ir paskutinius Rusijos organizuoto nusikalstamumo likučius.
Ir taip epidemija beveik baigėsi. Iki 2018 m. mirčių dėl perdozavimo nuo fentanilio skaičius drastiškai sumažėjo daugiau nei 70 proc. – tai pokytis, apie kurį Jungtinės Valstijos gali tik pasvajoti.
Po metų, kai pavyko pasiekti dar didesnę pažangą, kai kurie Estijos pareigūnai drįso paspėlioti, kad galbūt jie visiškai išnaikino sintetinius opioidus savo šalyje.
Galbūt, jie manė, kad jų kova prieš narkotikus yra baigta. Galbūt jie iš tikrųjų laimėjo. Tačiau tikrasis karas tik prasidėjo.
Netrukus Estijos gatvėse pradėta platinti naujus sintetinius narkotikus. Daugelis iš jų buvo tokie mirtini, kad tiek pareigūnai, tiek narkomanai prisipažino, jog ilgisi fentanilio laikų, kai, atrodo, viskas buvo paprasčiau.
„Jau geriau vis dar turėtume fentanilio problemą“, – pareiškė Raigo Aasas, Estijos prokuroras, atsakingas už kovą su organizuotu nusikalstamumu.
Pirmieji naujai atsiradę narkotikai, žinomi kaip nitazenai, vėl smarkiai padidino mirtingumo rodiklius. Pasirodė, kad tai dar stipresnę priklausomybę sukeliančios medžiagos, kurių atsisakyti ar nuo kurių gydyti yra kur kas sunkiau.
Be to, nuolat atsiranda naujų jų rūšių, kai kurios iš jų yra daugiau nei 40 kartų stipresnės už fentanilį.
Ir vos tik valdžios institucijos surėmė ginklus prieš šį naująjį košmarą, jos susidūrė su nauju smūgiu: netikėtai paplito dar naujesnis sintetinis narkotikas.
Per pirmuosius tris šių metų mėnesius sintetinis opioidas, vadinamas cichlorfinu, pasiglemžė dar daugiau žmonių gyvybių nei nitazenai. Jis toks naujas, kad valdžios institucijos apie jį nežino beveik nieko, jau nekalbant apie būdus, kaip pažaboti jo plitimą.
„Viskas keičiasi pernelyg greitai, – pažymėjo Katri Abel-Ollo, Estijos Nacionalinio sveikatos plėtros instituto tyrėja. – Kai tik bandome ištirti ir surinkti duomenis apie vieną narkotiką, staiga atsiranda naujas.“
Tik praėjusį rugsėjį Estija paskelbė pirmąjį mokslinį straipsnį apie nitazenus, kuriame išsamiai aprašė kilusią priklausomybės epidemiją.
„Dabar, dar nė nepraėjus metams, susiduriame su visiškai kitokia medžiaga“, – pabrėžė ji.
Štai taip atrodo naujasis Estijos karas prieš narkotikus.
Itin paveikios medžiagos gaminamos tokiu greičiu, kad tam sustabdyti įsteigtos tarnybos yra sutrikusios ir vos suspėja koja kojon. Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, daugiau nei 1460 naujų psichoaktyvių medžiagų buvo užregistruotos daugiau nei 150 šalių ir teritorijų visame pasaulyje, o didžioji jų dalis – per pastarąjį dešimtmetį.
Taip, kaip mokslas padėjo sukurti plastiko, vaistų ir maisto įvairovę bei užtikrinti jų gausą, lygiai taip pat jis prisidėjo prie nelegalių substancijų revoliucijos.
Anksčiau narkotinėms medžiagoms buvo reikalingas dirvožemis, jos priklausė nuo lietaus, saulės ir derliaus ciklų. Šiandien jos vis dažniau gaminamos laboratorijose, beveik be jokių apribojimų.
Su kiekviena nauja variacija šių nelegalių medžiagų poveikis varo didesnę baimę. Tai ne tik perdozavimai ir mirtys, kurias jos palieka paskui save. Neįtikėtinas jų stiprumas žymiai apsunkina reabilitaciją, gilina priklausomybę ir, atitinkamai, didina krizę.
„The New York Times“ atliko dešimtis interviu su narkotikus vartojančiais asmenimis ir prieš juos kovojančiais specialistais Estijoje. Visi jie apibūdino dešimtmečius trunkantį naujų, organizmą silpninančių narkotikų antplūdį, kaip vis labiau destruktyvų ir sunkiau įveikiamą.
„Ar žinote, kodėl jį vadina šunimi?“ – kalbėdama apie nitazenus, klausė 52-ejų metų slaugytoja Irina Savina, padėjusi įsteigti vieną iš gydymo centrų Estijoje.
„Nes tie, kurie priklauso nuo nitazeno, loja kaip šunys“, – pareiškė ji.
Sekinančioje kovoje prieš nelegalius narkotikus Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės suėmė milijonus žmonių, o dar milijonai mirė nuo perdozavimo ir su narkotikų prekyba susijusio smurto.
Dabar chemija kovos pobūdį apvertė aukštyn kojomis. Fentanilis yra pagrindinė šios pasaulinės transformacijos dalis ir iki šiol išlieka didžiausia su narkotikais susijusių mirčių priežastimi Jungtinėse Valstijose. Tačiau, net jei šaliai pavyktų sustabdyti fentanilio krizę, kaip pažadėjo prezidentas Donaldas Trumpas, lai Estijos patirtis tampa skaudžia pamoka: rinkoje jau yra kur kas stipresnių medžiagų, kurios nesunkiai užpildys atsiradusią tuštumą.
„Mes tikėjome, kad fentanilio laikotarpis mus išmokė, kaip elgtis opioidų krizės atveju“, – sakė Kristin Mikko, Estijos Socialinių reikalų ministerijos sveikatos koordinatorė. Tačiau, pasak jos, naujieji narkotikai yra „kažkas visiškai kitokio“.
„Jie yra kur kas labiau mirtini“, – pridūrė pašnekovė.
Prarastas vaikas
2023 m. gegužės 24 d. Jonas Meetua užsuko į Toomparką – didelę žaluma apsodintą teritoriją, besiribojančią su viduramžiška Talino centrine dalimi.
Vaikinas ėjo į sunkiosios atletikos varžybas, tačiau, kaip jau buvo įpratęs, prieš tai nusprendė „apsinešti“. Prie centrinio fontano Jonas susitiko su narkotikų platintoju ir sumokėjo už vieną dozę nitazeno.
Nuėjęs į viešąjį tualetą šalia vaikų žaidimų aikštelės, užsirakino duris ir uždegė žiebtuvėlį.
Pasak gydytojų, jis mirė beveik akimirksniu. Kai kitą dieną policija rado jo kūną tualete, vaikino telefonas vis dar gulėjo ant jo kelių.
Po šešių dienų policija per Jono telefoną prisijungė prie „Telegram“ platformos ir susekė jo narkotikų tiekėją – ten klestėjo šifruota nelegali prekybos platforma.
Estijai tai buvo istorinė byla – pirmą kartą prekeiviui narkotikais buvo pareikšti kaltinimai dėl neatsargaus nužudymo, pardavus mirtiną dozę narkotikų. Vyras pripažino savo kaltę ir buvo nuteistas beveik 4 metams kalėjimo.
Nuosprendis paskelbtas per Jono gimtadienį. Tą dieną jam būtų sukakę 19 metų.
„Nenorėjau taip švęsti jo gimtadienio“, – sakė jo motina Triin Trofimov, paaiškindama, kodėl tą dieną nepasirodė teisme.
Po sūnaus mirties vienas iš jo draugų pareiškė Triinai, kad ji esą niekada nesupras, kuo taip vilioja narkotikai, tos jų sukeliamos apgaubiančios šilumos ir vidinės ramybės.
Moteris vis dar palaiko ryšį su Jono draugais, net ir su tais, kurie kartu vartodavo narkotikus. Vienas iš jų neseniai savo noru užsiregistravo gydymui reabilitacijos centre.
Kiekvienais metais ji kviečia juos susiburti namelyje prie ežero paminėti Jono gimtadienį. Vaikai, dabar jau jauni suaugusieji, atvyksta savaitgaliui tam, kad, ant grotelių kepdami mėsą, pasikalbėtų apie praeitį.
Išvykdami, jie palieka naujus įrašus Jono laiškų knygoje, pripildytoje praeities prisiminimų ir žinučių iš dabarties, kurios jis negali pamatyti. Jono motina turi tris tokių knygų tomus. Tačiau negali jų skaityti.
Kova su fentaniliu
Ago Leisas, aukščiausio rango pareigūnas kovos su organizuotu nusikalstamumu skyriuje, prisiminė, kaip vartojantys opiumą gerdavo aguonų nuovirą, kai jis 1993 m. prisijungė prie policijos pajėgų. Buvo praėję vos keli metai po Estijos išsivadavimo iš sovietinės valdžios jungo.
Vėliau, 2002 m., Estija susidūrė su tuo, ką daugelis ekspertų vadina pirmąja pasaulyje fentanilio krize.
Estija, turinti skaudžią sovietinės okupacijos patirtį, dėl kilusios narkotikų krizės ėmė įtarti Rusiją. Tačiau kaltininkas buvo visai kitas – regioninis heroino trūkumas, kilęs dar prieš JAV invaziją į Afganistaną, 2000 m. Tada Talibanas uždraudė auginti aguonas.
Pasak pareigūnų, Baltijos ir Šiaurės šalyse, kurios buvo daugelio Europos narkotikų kontrabandos maršrutų galutinės stotelės, ėmė trūkti heroino. Suomija perėjo prie silpnesnę priklausomybę sukeliančio pakaitalo, kurį narkomanams tiekė vyriausybė, o Estija atsidūrė fentanilio gniaužtuose – tai buvo tikra epidemija, kurios nepavyko suvaldyti ištisus 15 metų.
„Fentanilis buvo vienintelis dalykas, kurį galėjai gauti“, – sakė A.Leisas.
Nors aguonos Afganistane vėl pradėtos auginti pakankamai greitai, Estija, esanti Europos rytiniame pakraštyje, tuo metu jau buvo įnikusi į fentanilį.
Pareigūnai pasakojo, kad vartotojams perėjus prie sintetinių narkotikų, kelio atgal nebeliko. Heroinas nebeatliepė narkomanų poreikių – jis buvo per silpnas. O prekiautojams gaminti ir platinti fentanilį buvo pigiau, taigi ir kur kas pelningiau.
Estija tapo pirmąja šalimi, susidūrusi su žiauriu pereinamuoju laikotarpiu – ji buvo priversta kovoti prieš nežinomas medžiagas, neturėdama jokių gairių ir plano.
Afganistane į valdžią grįžo Talibanas. Šalyje vėl uždrausta auginti aguonas. Europa, kurioje, kaip manoma, yra apie 1 milijoną opioidų vartotojų, iš esmės išvengė fentanilio krizės, dalinai dėl to, kad turėjo heroino atsargų, sukauptų per JAV karą Afganistane. Tačiau pareigūnai nerimauja, kad ir ji gali atsidurti ant bedugnės krašto.
Estija daugiau nei dešimtmetį bandė pažaboti fentanilio krizę, tuo pačiu metu kurdama šalies teisėsaugos sistemą.
Po Tarybų Sąjungos žlugimo užsidarė skalūnų kasyklos, pramonė žlugo, o šimtai tūkstančių rusakalbių šalyje liko be darbo. Pasak pareigūnų, tada piktnaudžiavimas narkotikais pasiekė aukštumas.
A.Leisas ir kiti pareigūnai sakė su neviltimi stebėję, kaip Estija metai iš metų muša Europos rekordus dėl su narkotikais susijusių mirčių rodiklių.
2008 m. buvo suimtas vienas didžiausių narkotikų platintojų, o ant picos skardos rastas džiūstantis kilogramas fentanilio, pasakojo pareigūnai. Tuomet 2012 m., laikomais rekordiniais pagal mirčių dėl perdozavimo statistiką, jie prisiminė konfiskavę tiek fentanilio, kad jo būtų pakakę apsvaiginti visai Estijai.
Niekas nepasikeitė.
Priėjusi liepto galą, Estija įkūrė specialiąją grupę karui prieš fentanilį, sustiprino teismo medicinos tarnybas ir ėmėsi kovos su organizuotu nusikalstamumu.
Mirčių skaičius dėl perdozavimo smarkiai sumažėjo. Įsivyravo atsargi euforija. Staiga ėmė atrodyti, kad priklausomybių krizės pabaiga yra ranka pasiekiama.
Tada, 2019 m. balandį, vienos toksikologinės analizės metu buvo indikuotas naujas pavojus: nitazenas.
Europos Sąjungos narkotikų agentūros duomenimis, tai buvo pirmasis kartas, kai šis narkotikas buvo užfiksuotas Europoje. Netrukus mokslininkai tapo drastiško pokyčio sintetinių opioidų rinkoje liudininkais.
Nuo to laiko Estijoje buvo aptikta daugiau nei tuzinas nitazeno analogų. 2022 m. mirčių rodikliai dėl perdozavimo išaugo daugiau nei dvigubai ir toliau kilo iki aukščiausio lygio per pastarąjį dešimtmetį.
Dabar nitazeną dar sparčiau keičia cichlorfinas.
Reabilitacija
46 metų amžiaus Sergejus Kočegarovas klajojo po prekybos centrą, stebėdamas pirkėjus.
Praėjus trims mėnesiams po reabilitacijos, jis vis dar buvo „švarus“. Lėtas darbas bandant išsklaidyti priklausomybės sukeltą kartėlį, tik prasidėjo.
Dabar jo asmeninis gyvenimas buvo ribotas: gyvenimas su sergančia motina, susitikimai su kitais reabilitacijos programą baigusiais narkomanais ir bet koks darbas, kurį pavyksta rasti.
Pusvalandį be tikslo slampinėjęs po prekybos centrą, vyras suprato, kad visą laiką tarp žmonių dairėsi savo dukters veido.
Nuo to laiko, kai ją matė, dar prieš patekdamas į reabilitacijos centrą, buvo praėję devyni mėnesiai. Žinios iš jos sulaukė tik kartą, kai ji atsakė į vieną iš jo laiškų, sakydama, kad jai reikia daugiau laiko.
Kai jis pasiekė dugną, po skyrybų, palikęs buvusiai žmonai beveik viską, ką turėjo, sergejus atsidūrė Viljandi ligoninėje, pagrindiniame reabilitacijos centre Estijoje.
Jam jau anksčiau buvo pavykę atsikratyti priklausomybės. Vyras išliko „švarus" daugiau nei dešimtmetį. Tačiau žinojo, kad atsisakyti nitazeno bus sunkiau. Tą žinojo ir reabilitacijos centro darbuotojai.
„Jų nervinė sistema yra kur kas labiau pažeista, – taip apie nuo nitazeno priklausomus žmones kalbėjo centre dirbanti slaugytoja Sire Ladima. – Fizinis skausmas yra stipresnis.“
Dabar Sergejus klajojo po prekybos centrą, tikėdamasis sutikti savo dukrą. Jis šiek tiek pasistengė dėl savo išvaizdos. Buvo glotniai nusiskutęs, vilkėjo išlygintus marškinėlius, juodus džinsus ir prigludusią odinę striukę.
-
20 kg kanapių ir 3 kg kokaino: narkotikus iš Ispanijos į Lietuvą gabenusiems kauniečiams gresia 18 metų kalėjimo
-
Draugas bandė „išvaryti demonus“: egzorcizmas Brazilijoje baigėsi tragiška moters mirtimi
-
Bus teisiami narkotikų prekeiviai, pas kuriuos rastas 21 kilogramas kokaino
-
Nekalti keliautojai gali būti palaikyti narkotikų gabentojais: įspėja apie naują organizuoto nusikalstamumo metodą
-
Ispanijos kurorte – kraupus išpuolis: naktiniame klube jaunai merginai suleido „prievartavimo narkotikų“
-
Narkotikų kontrabanda iš Lenkijos: Kauno teisme – griežtas verdiktas
-
Širvintų rajone – keli sulaikymai dėl narkotikų platinimo: pareigūnus nustebino viena aplinkybė
Vyras žvilgčiojo pro stiklines batų parduotuvių vitrinas ir apžvelgė restoranų stalus, išsirikiuotus ant esplanados. Ir tada jis ją pastebėjo. Jos rudus plaukus ir smulkią figūrą, sėdinčią prie vieno iš stalų, tarsi ji būtų jo vaizduotės vaisius.
Staiga ir ji jį pamatė. Jos veidas akimirksniu nušvito. Sergejus, pats to nesuvokdamas, pradėjo verkti.
Ji klausė jo apie darbą, gyvenimą ir ar jam ko nors reikia.
„Tavo dėmesio. Tik šiek tiek“, – prisipažino vyras.
Tada jis droviai paklausė, ar galėtų kartu pasidaryti asmenukę, ir kai ji atsakė „taip“, jam pasirodė, kad viskas bus gerai.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company
