Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti

Estijos gynybos ministras Margusas Tsahkna: „Atidžiai sekėme propagandinę istoriją apie NATO karius Lietuvoje“

Trečiadienį Lietuvoje lankėsi Estijos gynybos ministras Margusas Tsahkna. Jo teigimu, Baltijos valstybės kaip niekada glaudžiai bendradarbiauja gynybos srityje ir ruošiasi atremti bet kokį priešiškos jėgos iššūkį.
Margusas Tsahkna
Margusas Tsahkna / Viktorijos Savickos/15min nuotr.

Specialiame interviu 15min ministras M.Tsahkna pateikė savo požiūrį į regioną vienijančią Rusijos grėsmę, artėjančias Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad“, provokaciją prieš vokiečių karius Lietuvoje, JAV politikos pokyčius, NATO pasirengimą ir Estijos tikslus.

– Pradėkime nuo plataus klausimo apie saugumo situaciją regione. Kokias realiausias grėsmes išskirtumėte Estijai ir Baltijos valstybėms?

– Akivaizdu, kad realiausia grėsmė kyla iš Rusijos pusės. Rusija didina ir modernizuoja savo karines pajėgas ir turi jau prieš kurį laiką parengtus grėsmingus planus. Šalia NATO sienos matome daugiau nei 100 tūkstančių Rusijos karių pajėgas. Šį rudenį rengiamos „Zapad“ pratybos, kuriose bus praktikuojamas mums priešiškas scenarijus.

Bet NATO susitikime Varšuvoje priimtas sprendimas į Lenkijos ir Baltijos valstybes siųsti reguliarius NATO karių dalinius tapo konkrečiu atsakymu agresyviai Rusijai, kuri savo planus pademonstravo Ukrainoje, dar prieš tai ir Gruzijoje, aktyviai veikia Sirijoje. Šie atgrasymo veiksmai siunčia aiškią žinią, kad Baltijos valstybės nėra paliktos likimo valiai. Esu įsitikinęs, kad šiuo metu tiesioginės karinės Rusijos grėsmės nėra, bet turime likti budrūs.

– Ar Estijos gynybos ministerija svarsto galimybę, kad Rusija gali pasinaudoti rusakalbės visuomenės dalies nepasitenkinimu? Paklausiu tiesiai, ar nesibaiminate Krymo žaliųjų žmogeliukų scenarijaus Narvoje?

– Nematau Estijos tautinių mažumų klausimo kaip saugumo problemos. Tie žmonės tikrai neblogai integravęsi į Estijos visuomenę, jie žino, kad gyvenimo lygis, atlyginimai, pensijos, socialinės išmokos Rusijoje yra žymiai mažesnės nei Estijoje. Žinoma, mes teiraujamės žmonių, gyvenančių Narvos mieste ir kituose regionuose, ką jie mano apie situaciją, ir beveik visi pabrėžia, kad jie nori taikos ir nenori jokių konfliktų tarp Rusijos ir NATO.

Vakar kai kur Estijoje vyko gegužės 9-osios šventimas ir Rusijos propaganda kiekvieną tokią progą bando panaudoti savo naudai, tačiau viskas vyko labai taikiai, nėra jokių konfliktų visuomenėje. Mes turėjome neramumus 2007 metais, kai buvo iškeldinamas sovietinis paminklas, tačiau dabar tokių konfliktų, įtampų visuomenėje nėra.

– Rusijos propagandos įtakos Estijos visuomenėje nepastebite?

– Ne, tokios įtakos tikrai nėra daug. Mes turime atvirą žiniasklaidą ir suprantame savo pareigą vystyti strateginę komunikaciją, ypač turėdami galvoje, kad pas mus atvyko tarptautinis NATO batalionas. Atidžiai sekėme propagandos istoriją apie tariamą NATO karių vokiečių nusikaltimą Lietuvoje.

Turėčiau pabrėžti, kad Rusijos propagandai pritrūko vaizduotės ir jie naudojo tokią pačią istoriją apie tariamą išprievartavimą kaip ir Vokietijoje. Manau, kad Lietuva ir Vokietija reagavo preciziškai ir tinkamai. Mes Estijoje irgi sekame situaciją, propagandos sklaidą per gerai apmokamus Rusijos naujienų kanalus, filmus, televizijos laidas.

Apie šiuos procesus mes kalbame ir estiškoje, ir rusakalbėje žiniasklaidoje. Manau, kad tai bendras klausimas ir bendra problema, prieš rusų propagandą turime kovoti kartu.

– Ar jau aptarėte situaciją Estijoje su britų, prancūzų karine vadovybe, kuri vadovaus batalionui?

– Britai jau yra Estijoje ir šią savaitę turime bendras pratybas „Pavasario audra“. Žinoma, kad strateginė komunikacija NATO labai svarbi, nes kalbama jau ne tik ką galvoja lietuviai, latviai ar estai, bet ir kaip į tuos klausimus atsakys valstybės, siunčiančios čia savo karius. Estijos atveju, britai dalijasi informacija ir Jungtinėje Karalystėje bei bendrai veikia su prancūzais.

Labai svarbu aiškiai pabrėžti, kad niekada nebūsime vieni ir, jei reikės gintis, darysime tai kartu.

Svarbu paaiškinti, kad kariai čia yra tam, kad užtikrintų taiką, kad NATO niekada nesiruošia jokiam puolimui ir yra gynybinis aljansas, kad turime bendras vertybes. Labai svarbu aiškiai pabrėžti, kad niekada nebūsime vieni ir, jei reikės gintis, darysime tai kartu.

– Po Bronzinio kario iškeldinimo, Taline vykusių riaušių Estija sulaukė ir kibernetinių atakų iš Rusijos pusės. Kokias išvadas Estija padarė po šių išpuolių?

– Taip, 2007 metais mes patyrėme turbūt pirmą taip gerai koordinuotą kibernetinę ataką. Nuo to laiko dėjome daug pastangų, kad sustiprintume savo sistemas, dalijomės patirtimi ir dabar labai didžiuojamės, kad NATO kibernetinės gynybos centras yra Estijoje.

Šiemet Estijoje pradės veikti kibernetinio saugumo organizacija „Defense Leak“, kurioje jau turime savanorišku principu dirbančių informacinių technologijų specialistų grupę. Žmonės, kurie dirba šioje srityje privačiame sektoriuje mielai dalijasi savo žiniomis su valstybės kibernetinės apsaugos sistema. Taigi, mes bandome derinti karines ir civilines institucijas, privatų ir valstybės sektorių.

Margusas Tsahkna
Margusas Tsahkna

– Mačiau jūsų pasisakymą Estijos žiniasklaidoje, kuriame jūs teigėte, kad naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas smūgiu Sirijoje parodė, kad vadinamoji raudona linija egzistuoja ir jos niekas negalės peržengti nenubaustas. Kaip vertinate naująją Baltųjų rūmų administraciją ir jos veiksmus? Ar matote pokyčius, lyginant su Baracko Obamos valdymu?

– Kaip gynybos ministras, galiu pasakyti, kad matau labai konkretų požiūrį, kur yra vadinamosios raudonos linijos. Donaldas Trumpas, pasiųsdamas 59 „Tomahawk“ raketas į režimo taikinius, parodė, kad jei diplomatija neveiks, tai bus imamasi karinių veiksmų. Tai labai svarbu ir reikšminga mūsų mažoms Baltijos valstybėms. Tai ženklas, kad tarptautinė teisė yra garantuota tikrais veiksmais. Galiu tik patvirtinti, kad santykiai su nauja administracija yra geri.

Gynybos sekretorius Jamesas Mattisas atvyko į Lietuvą ir susitiko su Baltijos valstybių gynybos ministrais, matome amerikiečių brigadą Lenkijoje, turėjome daug gerų susitikimų politiniu lygmeniu. Estijoje lankėsi JAV Kongreso pirmininkas Paulas Ryanas, tai buvo tik antras jo vizitas užsienyje. O mes prisidedame pastangomis kovoti su terorizmu, „Islamo valstybe“ ir kitomis bendromis grėsmėmis.

– Tai jūsų nejaudina prezidento Donaldo Trumpo pareiškimas, kad NATO yra pasenusi organizacija?

– Na, po to sekė pasisakymas, kad NATO nėra atgyvena. Iš Europos pusės aš galiu pasakyti, kad mes privalome skirti daugiau lėšų gynybai. Estija šiemet nusprendė skirti 2,2 procentus bendro vidaus produkto krašto apsaugai. Kitose NATO šalyse šis klausimas taip pat aptariamas ir net neabejoju, kad jis iškils, kai gegužės gale vyks NATO vadovų susitikimas ir jame lankysis prezidentas Donaldas Trumpas. Didžiuojuosi, kad Baltijos valstybės taip greitai sureagavo ir sutarė siekti 2 procentų ribos.

Didžiuojuosi, kad Baltijos valstybės taip greitai sureagavo ir sutarė siekti 2 procentų ribos.

– Ar Estijoje yra bendras sutarimas dėl lėšų krašto apsaugai didinimo?

– Taip, mes net savo strateginiame plane pažymėjome, kad 2 procentai yra minimali riba ir sutarėme dėl politinės valios to siekti. Aš, kaip gynybos ministras, žinoma, noriu biudžeto dalį gynybai didinti. Nuo 2018 iki 2020 metų kursime Investicinį gynybos fondą, kuriame planuojame sukaupti 60 milijonų eurų. Jis padės didinti mūsų nepriklausomą karinį pajėgumą.

– Žinau, kad siūlote įstatymą, kuris suteiktų galimybę prie Estijos karinių pajėgų jungtis moterims savanorėms. Koks šiuo metu moterų vaidmuo karinėje struktūroje?

– Mes turime šauktinių sistemą ir man tikrai atrodo keista, kad pusė valstybės gyventojų aktyviai nedalyvauja gynybos politikoje. Kviečiame moteris savanoriškai jungtis ir tikiu, kad norinčių bus vis daugiau. Tai padeda visuomenės moralei, kelia motyvaciją. Pagrindinė žinia yra tokia, kad gynybos sistema yra kaip šeima. Vyrai, moterys, močiutės, berniukai, mergaitės – visi turi vietą ir funkciją gynybos sistemoje.

– Estija artimiausiu metu pradės pirmininkauti Europos Sąjungai. Kokius tikslus keliate šiam procesui?

– Turbūt pirmą kartą Europos Sąjungos darbotvarkėje tokį didelį dėmesį skirsime saugumo temoms. Daugiau nei dešimtmetį turime Europos karines grupes, tačiau jos nebuvo panaudotos. Kelsime šį klausimą, lėšų gynybai ir saugumui klausimą, kalbėsime apie kuriamą Europos gynybos fondą.

Estijos pirmininkavimas vyks tuo pačiu metu kaip ir „Zapad“ pratybos, NATO batalionų įsikūrimo darbai, Vokietijos rinkimai. Labai smagu, kad Prancūzijos rinkimai baigėsi sėkmingai ir parodė, kad norime būti vieningi, pasiuntė žinią, kad Europa yra stipri.

– Jau kelis kartus paminėjome „Zapad“ karines pratybas. Ar Estija su nerimu žiūri į šių pratybų organizavimo ir juose simuliuojamų scenarijų faktą?

– Kaip kaimyninė ir NATO pasienio valstybė sekame pasirengimą. Žinodami, kas vyko 2013 metais, galime spėti, koks bus scenarijus. Rusija išbando visus savo pajėgumus iki pat branduolinių, tad tai nėra tik Baltijos valstybių saugumo klausimas. Informacija, kurią turime, dalinamės su visu aljansu, nes pratybų vienas iš scenarijų yra galima NATO valstybių okupacija. Tikimės, kad šios pratybos ir liks pratybomis, nieko rimto nenutiks.

Tikimės, kad šios pratybos ir liks pratybomis, nieko rimto nenutiks.

– Ar galėtume reziumuoti pokalbį teigdami, kad Baltijos valstybių bendradarbiavimas gynybos sektoriuje yra kaip niekada glaudus, o veiksmai kaip niekada gerai koordinuojami?

– Manau, kad čia rimtu faktoriumi tapo NATO priešakinių pajėgų sukūrimas. Anksčiau bendradarbiavimas galbūt buvo platesniu lygmeniu, daugiau veikiama pavieniui, tačiau dabar situacija pasikeitė. Dabar NATO priešakinės pajėgos privertė kasdien dirbti kartu, keistis informacija.

„Pavasario audros“ pratybose turime latvių ir lietuvių karius. Kuriame bendrus gynybos planus. Labai svarbu, kad turime bendrą supratimą, kokia yra situacija ir kas turėtų būti daroma. Asmeniškai galiu pasakyti, kad Latvijos ir Lietuvos gynybos ministrai yra mano draugai, mes pasitikime vienas kitu ir dirbame kartu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Reklama
LPC meno galerijoje eksponuojamos parodos turi išskirtinę misiją
Reklama
Top 5 „Dreame“ dulkių siurbliai 2024
Užsisakykite 15min naujienlaiškius