2025-02-12 16:25

Estijos žvalgybos vadas paaiškino, kam V.Putinui reikia taikos derybų

Estijos žvalgybos vadovas Kaupo Rosinas atkreipė dėmesį į tai, kad Maskva ketina išplėsti savo kariuomenę iki 1,5 mln. karių (nuo 600-700 tūkst. 2022 m. rudenį) ir pažymėjo, jog nauji daliniai bus siunčiami į Ukrainą įgyti kovinės patirties.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas / Kadras iš vaizdo įrašo

Žvalgybos vertinimu, tie kariai po karo bus dislokuoti prie sienų su NATO šalimis, tarp kurių yra ir Baltijos šalys. Anot K.Rosino, Aljansas turėtų sustiprinti savo buvimą jose.

„Atrodo, kad Vladimiras Putinas į besikeičiančią tarptautinę situaciją žvelgia kaip į galimybę laikinai atsikvėpti. Tokia pauzė būtų tikslinga, kad karo nusikaltėlis galėtų įtvirtinti savo laimėjimus, atsikvėpti ir vėl tęsti Rusijos kolonijinę misiją“, – dėstė žvalgybos vadovas.

„Postimees“/„Scanpix“/Estijos žvalgybos vadas Kaupo Rosinas
„Postimees“/„Scanpix“/Estijos žvalgybos vadas Kaupo Rosinas

Jo teigimu, labai svarbu, kad bet kokiose derybose Rusija nediktuotų konflikto užbaigimo sąlygų, nes „nėra pagrindo manyti, kad V.Putinas atsisakė savo maksimalistinių ambicijų“, tarp kurių yra reikalavimas grąžinti NATO prie 1997 m. ribų.

Bet kokiose tokiose derybose Rusija tikriausiai sieks, kad NATO išvestų savo karius nuo rytinės NATO sienos, o tai, jei pavyktų, suteiktų jai dominavimą Baltijos regione, teigiama Estijos žvalgybos vertinime.

Prabilęs apie grėsmę Estijai K.Rosinas sakė, kad tiesioginio karinio puolimo prieš Estiją grėsmė 2025 m. išlieka mažai tikėtina, tačiau Rusijos politika šios šalies atžvilgiu išlieka priešiška, o konfrontacija su Vakarais tęsiasi.

Pažymima, kad šiemet Rusija gali tęsti sabotažo kampaniją Europoje, bandydama pakirsti paramą Ukrainai. Visame žemyne gali pasikartoti padegimai, vandalizmo ir naikinimo aktai.

„Tačiau Kremlius nesuvokia, kad tokie veiksmai, galintys kelti pavojų žmonių gyvybėms, tik sustiprina jo, kaip agresoriaus, įvaizdį ir sustiprina Vakarų vienybę, užuot pasiekę priešingą rezultatą“, – atkreipė dėmesį K.Rosinas.

Kinija padeda Rusijai gaminti dronus

Kinija padeda Rusijai gaminti karinius dronus, tiekdama svarbius vakarietiškus komponentus, kurių Maskva negali įsigyti dėl sankcijų, metinėje nacionalinio saugumo ataskaitoje tvirtina Estijos žvalgybos agentūra.

Pažymima, kad Rusija iš Kinijos gauna apie 80 proc. tokių komponentų. Ankstesniuose Ukrainos pranešimuose buvo teigiama, kad apie 60 proc. užsienio dalių, rastų Rusijos ginkluotėje, atkeliauja per Kiniją.

Dokumente taip pat teigiama, kad Kinija yra „pagrindinis centras“, tiekiantis Rusijai aukštųjų technologijų ir dvejopo naudojimo prekes, kad būtų apeitos Vakarų sankcijos. Nurodoma ir tai, kad Rusija neturi vietinių analogiškų dalių dronams, todėl dažniausiai jų pakaitalų ieškoma Vakaruose.

123RF.com nuotr./Kinijos vėliava, Rusijos vėliava
123RF.com nuotr./Kinijos vėliava, Rusijos vėliava

„Kinija čia suinteresuota užkirsti kelią Rusijos pralaimėjimui kare Ukrainoje, nes tokia baigtis reikštų pergalę Jungtinėms Valstijoms, kurios yra pagrindinės Kinijos varžovės“, – pažymėjo Estijos užsienio žvalgybos departamento generalinis direktorius Kaupo Rosinas.

Estijos žvalgybos duomenimis, tikėtina, kad šiose schemose dalyvauja Vakarų bendrovių biurai Kinijoje.

Iki karo pabaigos – dar toli

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pabrėžė, kad prireiks daug laiko, kad būtų teisingai užbaigtas Rusijos karas prieš Ukrainą, skelbia CNN.

„Tai sudėtingas konfliktas. Tai nėra lengvas konfliktas, ir kalbama ne tik apie jo pabaigą. Prezidentas labai aiškiai pasakė, kad nori jį užbaigti, nes žūsta daug žmonių ir yra daug destrukcijos, tačiau kalbama apie teisingą pabaigą, kuri paliktų Ukrainą kaip suverenią ir nepriklausomą valstybę. Ir mes galime užbaigti šį labai brangų ir destruktyvų konfliktą. Turėsime nueiti ilgą kelią, kad tai padarytume. Tai nebus lengva“, – aiškino jis.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio / Mark Schiefelbein / via REUTERS
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio / Mark Schiefelbein / via REUTERS

Pasak JAV valstybės sekretoriaus, pastangose užbaigti karą dalyvauja daugybė žmonių.

Šią savaitę į Europą atvyks ir M.Rubio, kuris kalbėsis su Europos sąjungininkais.

„Kalbėsimės su ukrainiečiais. Su jais susitiksiu vėliau šią savaitę, kaip ir viceprezidentas“, – teigė jis.

M.Rubio pridūrė, kad JAV nori, jog karas baigtųsi kuo greičiau, tačiau niekas negali pasakyti, kada tiksliai tai gali įvykti.

Į Europą jau atvyko JAV viceprezidentas J.D.Vance'as, iždo sekretorius Scottas Bessette'as ir gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas.

Kaip pabrėžė JAV valstybės sekretorius, karas turėtų baigtis taip, kad būtų užtikrintas stabilumas, o po dvejų metų apie karą vėl nebūtų nė kalbos, o ukrainiečiai išlaikytų savo suverenitetą ir nacionalinį vientisumą.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą