2026-09-24 15:52

Etiopijoje tarp Tigrėjaus sukilėlių ir vyriausybės atsinaujino plataus masto karas

Tigrėjaus sukilėliai ketvirtadienį pranešė, jog jie su federaline vyriausybe yra atsidūrę „plataus masto karo“ būsenoje.
google Sekite 15min Google
Sukilėlių kovotojai Etiopijoje / - / AFP
Sukilėlių kovotojai Etiopijoje / - / AFP

Įtampa tarp federalinės vyriausybės ir šiaurinės Tigrėjaus valstijos pareigūnų augo mėnesių mėnesius. Pagal Afrikos Sąjungos skaičiavimus, 2020–2022 metais vykęs pilietinis karas pareikalavo daugiau nei 600 tūkst. gyvybių.

Abi pusės viena kitą kaltina šią savaitę įvykdytais išpuoliais, kurie paskatino grįžimą prie atviro konflikto. Baiminamasi, kad kovos gali įtraukti kaimyninę Eritrėją į platesnį karą.

Trečiadienį Tigrėjaus liaudies išsilavinimo frontas (TPLF), dominuojantis valstijoje, perėmė trijų oro uostų kontrolę iš federalinės policijos ir pradėjo atakas kaimyninėse Afaro bei Amharos valstijose.

Humanitarinės pagalbos šaltinis Afare naujienų agentūrai AFP teigė, kad ketvirtadienį sukilėliai vykdė intensyvias artilerijos atakas, mėgindami perimti Jalo miestelio, esančio netoli Tigrėjaus sienos, kontrolę.

„Mes dabar esame plataus masto karo situacijoje“, – AFP sakė TPLF viceprezidentas Amanuelis Assefa (Amanuelis Asefa).

Jis patvirtino, kad Tigrėjaus pajėgos kovoja kartu su vietos ginkluotomis grupuotėmis Afare ir Amharoje.

Pasak Etiopijoje dirbančio užsienio saugumo šaltinio, sukilėliai trečiadienį perėmė Abalos, taip pat esančios prie Tigrėjaus ir Afaro sienos, kontrolę. TPLF šaltinis teigė, kad jie užėmė dar kelis Afaro miestelius, tačiau šios informacijos patvirtinti nepavyko.

Užsienio saugumo šaltinis nurodė, kad kovos vyksta aplink Amharos miestą Veldiją – vieną iš nedaugelio kelių į sostinę Adis Abebą.

Analitikų teigimu, tai primena Tigrėjaus strategiją 2020–2022 metų karo metu, kai buvo siekiama atkirsti tiekimo linijas ir judėti link sostinės.

„Jų deklaruojamas tikslas yra užimti Adis Abebą, tačiau taktiniai manevrai pasiekti miestą dar nėra žinomi“, – sakė Oslo naujojo universiteto koledžo regiono ekspertas Kjetilis Tronvollas (Chetilis Tronvolas).

Jo teigimu, puolimas Afare greičiausiai nukreiptas į tiekimo iš Džibučio atkirtimą, nes iš ten Etiopiją pasiekia beveik visi tarptautinės prekybos kroviniai, įskaitant degalus.

Regioninis konfliktas

Etiopijos prezidentas Taye Atske Selassie Amde (Tajė Ackė Selasis Amdė), trečiadienį kalbėdamas JT Generalinėje Asamblėjoje, pasmerkė „griovimo ir chaoso jėgas“ bei „priešiškų jėgų kišimąsi į mūsų vidaus reikalus“.

Analitikų teigimu, Tigrėjaus sukilėliai sulaukia Eritrėjos paramos, kuri baiminasi, kad prieigos prie jūros neturinti Etiopija planuoja įsiveržti į jos teritoriją, kad gautų priėjimą prie Raudonosios jūros.

TPLF atstovas A. Assefa AFP teigė: „Mes neturime informacijos apie Eritrėjos planus.“

Paklaustas, ar jie prašys Eritrėjos intervencijos, jis atsakė: „Dar ne.“

Sudano kariuomenė taip pat pyksta ant Etiopijos dėl jos įtariamos paramos sukarintoms Greitojo palaikymo pajėgoms (RSF). Be to, dėl įvairių klausimų tvyro įtampa su Turkija, Somaliu ir Egiptu.

Atsinaujinusios kovos vyksta nepatogiu momentu JAV, kurios tik šį mėnesį panaikino sankcijas bei ginklų embargą Etiopijai ir Eritrėjai, susijusioms su praėjusiu pilietiniu karu, teigdamos, kad „nacionalinė nepaprastoji padėtis (...) baigėsi“.

JAV ambasada trečiadienį stojo Etiopijos vyriausybės pusėn, pareikšdama, kad yra „nusivylusi matydama, kaip TPLF vadovybė (...) pradeda plataus masto puolimą“.

Aljansai

TPLF Amharoje kovoja kartu su sukilėlių grupuote, žinoma kaip „Fano“. Šį savaitgalį jos kartu su penkiomis kitomis ginkluotomis grupuotėmis sudarė antivyriausybinį aljansą.

Tai rodo besikeičiančią dinamiką nuo praėjusio pilietinio karo laikų, kai „Fano“ ir Eritrėja kovojo vyriausybės pusėje prieš tigrėjiečius, tačiau liko nusivylusios, kai 2022 metais buvo pasirašytas taikos susitarimas.

TPLF valdė visą Etiopiją nuo 1991 iki 2018 metų, kol buvo nustumti į šalį iškilus ministrui pirmininkui Abiy Ahmedui (Abijui Ahmedui), kas galiausiai ir sukėlė pilietinį karą.

2022 metų Pretorijos taikos susitarimas išlaikė neramią ramybę iki praėjusių metų pabaigos, kai susirėmimai vėl atsinaujino.

Federalinė vyriausybė nuo to laiko rengė dronų smūgius Tigrėjuje ir telkė karius prie regiono sienos.

Žmogaus teisių grupės apkaltino TPLF šiais metais vykdžius priverstinio šaukimo kampaniją, kai buvo rengiamasi naujam konfliktui, nors apie milijonas žmonių vis dar yra perkelti dėl praėjusio karo.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą

15min prenumerata sėkmingai aktyvuota!

Mėgaukitės visu 15min turiniu 15 dienų NEMOKAMAI.