„Politico“: Europa stoja piestu prieš Trumpą

Pagal naujausią bendro pareiškimo projektą, kurį gavo leidinio redakcija, lyderiai Europos Vadovų Taryboje planuoja paraginti taikyti papildomas sankcijas ir priemones, nukreiptas prieš Maskvos galimybes gauti pajamų iš naftos.

Savo ruožtu Europos Sąjungos vyriausybės atmeta D.Trumpo teiginį, kad jam pavyko užtikrinti energetines paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos.

Ši kaktomuša tarp JAV ir Europos atskleidžia vis didėjantį nesutarimą dėl to, kaip priversti Maskvą sėsti prie derybų stalo. Nors D.Trumpas siekia sumažinti degalų kainas Jungtinėse Valstijose, leisdamas į pasaulines rinkas patekti daugiau rusiško dyzelino, Europos lyderiai tvirtina, kad Kremliaus pajamų apribojimas iš energetikos tebėra būtinas, norint priversti Vladimirą Putiną užbaigti karą.

IMAGO/ „Scanpix“/Vladimiras Putinas

„Rusija nėra suinteresuota įtampos mažinimu, ugnies nutraukimu ar taika, – pirmadienį Varšuvoje vykusioje saugumo konferencijoje pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. – Būtent todėl vyksiu į Briuselį paprašyti savo partnerių rimtai apsvarstyti sankcijų Rusijai sugriežtinimą.“

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas taip pat paragino taikyti papildomus apribojimus, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Maskva toliau atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą, nepaisydama D.Trumpo paskelbto ugnies nutraukimo.

„Rusija derėsis sąžiningai tik esant spaudimui, – pirmadienį pabrėžė kancleris. – Atsižvelgiant į neapgalvotus Maskvos išpuolius prieš Ukrainos civilinę energetikos infrastruktūrą, turime [sankcijas] dar labiau sugriežtinti.“

Tokie raginimai nuskambėjo po to, kai pirmadienį ES užsienio reikalų ministrai patvirtino didžiausią per visą Europos Sąjungos istoriją atnaujintą sankcijų Rusijai sąrašą, į kurį įtraukta daugiau kaip 1600 asmenų ir subjektų.

Europos Komisija taip pat rengia 23-iąjį sankcijų paketą, kuris, kaip tikisi Kyjivas, ES vyriausybėms turėtų būti pateiktas iki metų pabaigos, atskleidė aukšto rango Ukrainos pareigūnas.

Kitos Europos šalys laikosi panašios pozicijos. Jungtinė Karalystė ir Norvegija taip pat pažadėjo didinti spaudimą Maskvai.

„Reuters“/„Scanpix“/Donaldas Tuskas, Volodymyras Zelenskis, Emmanuelis Macronas

„Svarbu taikyti sankcijas Rusijai, kad ji negalėtų finansuoti karo“, – „Politico“ sakė Norvegijos gynybos ministras Tore O.Sandvikas, ragindamas užpildyti esamų apribojimų spragas.

Pasak straipsnio, užkulisiuose daugelis Europos diplomatų mano, kad staigus D.Trumpo ėjimas dėl apribojimų Rusijos energetikai sušvelninimo pirmiausia yra susijęs su politiniais rūpesčiais šalies viduje prieš kitą mėnesį vyksiančius JAV vidurio kadencijos rinkimus.

Vienas aukšto rango pareigūnas pripažino, kad tai yra „plačiai paplitusi nuomonė“ tarp ES pareigūnų.

„Čia kalbama apie vidurio kadencijos rinkimus, – pažymėjo antrasis ES pareigūnas. – Trumpas sakė, kad sumažins kainas, bet tada nusprendė pradėti karą su Iranu.“

Pareigūnai taip pat abejoja, ar V.Putinas ketina laikytis D.Trumpo sugalvoto tariamo ugnies nutraukimo. Nuo paskelbimo Rusija toliau atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą, o Kyjivas teigia, kad su juo dėl šio susitarimo nebuvo konsultuotasi.

Tačiau kol kas didžioji dalis Europos pareigūnų, nepaisant abejonių dėl susitarimo, nenori viešai kritikuoti D.Trumpo. ES ir Ukraina turėtų išlaikyti savo poziciją artimiausiomis savaitėmis, nes tuo metu gali paaiškėti ilgalaikiai administracijos ketinimai Kyjivo atžvilgiu, paaiškino vienas diplomatas, pridurdamas, kad D.Trumpas gali netgi vėl pakeisti kursą, jei V.Putinas nepateiks pažadėto dyzelino.

Donaldas Tuskas / AFP

D.Tuskas paragino Europą ir Jungtines Valstijas veikti kartu, kad parodytų Rusijai, jog jos pasirengusios taikyti griežtesnes priemones, o Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas nurodė, jog Vašingtonas turėtų suderinti savo požiūrį su Briuseliu.

Bloko diplomatijos vadovė priminė ir vadinamąjį „pragariškų sankcijų“ įstatymą, kurį rėmė velionis respublikonų senatorius Lindsey Grahamas. D.Trumpas jį pasirašė praėjusį mėnesį, tačiau jo neįgyvendino.

Kai kurie respublikonai taip pat ragina savo šalies vyriausybę imtis griežtesnių veiksmų.

„Manau, kad turime įgyvendinti Rusijos sankcijų įstatymą“, – Varšuvos saugumo konferencijoje pareiškė respublikonų atstovas Danas Crenshaw.