Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
„Reuters“: Putinas sugrįš prie taikos derybų, bet tik su viena sąlyga
09:45
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sugrįš prie taikos derybų tik tada, kai gaus likusią Donbaso teritoriją, kurią šiuo metu kontroliuoja Ukraina, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi Kremliui artimu šaltiniu.
Turima omenyje apie 11 proc. Donbaso teritorijos, kurią Kremliaus vadovas nori gauti, kad „šalies viduje tai pateiktų kaip pergalę“.
Tuo tarpu Ukraina ne kartą pareiškė, kad Rusijai daugiau jokių teritorijų neperduos, tačiau konflikto įšaldymas esamose fronto linijose galėtų tapti taikos susitarimo pagrindu, teigiama straipsnyje.
Kaip rašo „Reuters“, šią informaciją Ukrainos pareigūnams perdavė JAV prezidento Donaldo Trumpo specialieji pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris derybų Majamyje metu.
Kitas šaltinis agentūrą informavo, kad Jungtinės Valstijos viliasi, jog praeitą savaitę paskelbtas susitarimas dėl dyzelinio kuro gali padėti atnaujinti trišales derybas.
„Idėja buvo tokia, kad JAV galėtų vėl kreiptis į Rusiją ir pasakyti: „Matote, ukrainiečiai nustojo atakuoti, o mes jums davėme šį susitarimą. Dabar jūsų eilė kažką daryti“, – nurodė vienas iš pašnekovų.
Kai kurie ekspertai išreiškė nuomonę, kad susitarimas dėl dyzelino turės menką poveikį kainų sumažinimui JAV. Papildomas kuro kiekis, pateiktas į rinką, bus mažesnis nei tas, kurį per dieną JAV suvartoja transporto sektoriuje.
Susitikime dalyvavę Ukrainos pareigūnai skeptiškai įvertino JAV požiūrį, kurį jie laiko bandymu nuraminti Rusiją verslo sandoriais, teigė du informuoti šaltiniai ir vienas susitikime dalyvavęs asmuo.
D.Trumpo administracija jau anksčiau bandė prisivilioti V.Putiną, be kita ko, siūlydama sankcijų sušvelninimą bei galimus sandorius dėl naudingųjų iškasenų. Nei viena, nei kita priemonė iš esmės nepakeitė pagrindinių Rusijos reikalavimų ir neįtikino jos susitarti dėl visapusiško ugnies nutraukimo.
Bulgarijai jau gana: iškvietė Rusijos ambasadorių
10:11
Bulgarija rengia diplomatinį atsaką po naktinių išpuolių prieš laivus Juodojoje jūroje. Vienas iš laivų buvo užpultas trijų dronų, o kitas, tikėtina, nuskendo, remdamasi šalies premjeru Rumenu Radevu, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Pažymėtina, kad paskutinis panašus incidentas įvyko praeitą savaitę. Reaguodamas į tai ministras pirmininkas pareiškė, kad Sofija iškvies Rusijos ambasadorių dėl išpuolių prieš laivus netoli Bulgarijos teritorinių vandenų.
Vienas iš jų – krovininis laivas „Chelsea 3“, priklausantis Ukrainos įmonei ir plaukiojantis su Maltos vėliava. Anot R.Radevo, užpuolimas įvykdytas antradienį, spalio 13 d., apie 01.30 val., maždaug už 18 jūrmylių (33 kilometrų) nuo Bulgarijos krantų, netoli Bialos miesto.
Įgulos nariai pranešė, kad buvo atakuoti trijų dronų. Visi jūreiviai išgyveno, juos pavyko išgelbėti.
Premjeras informavo ir apie dar vieną incidentą. Remiantis preliminariais duomenimis, buvo smogta dar vienam laivui, kuris nuskendo už 17 jūrmylių nuo Krapeco kaimo.
Bulgarijos valdžia kol kas neturi pakankamai įrodymų, kad dėl išpuolių oficialiai apkaltintų kurią nors konkrečią pusę.
„Mums trūksta svarių ir aiškių įrodymų, kad galėtume pareikšti kaltinimus kokiai nors konkrečiai pusei“, – pareiškė R.Radevas.
Tuo pačiu jis pažymėjo, kad, jo nuomone, ši situacija gali būti naudinga Rusijai.
„Logika sako, kad šios situacijos rezultatas yra naudingas Rusijos Federacijai“, – pridūrė Bulgarijos premjeras.
Ukrainos reakcija
Į atakas sureagavo Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Jo teigimu, per jas nukentėjo Ukrainos ir Azerbaidžano piliečiai.
Ukrainos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad šie incidentai liudija Maskvos panieką civilių gyventojų gyvybei ir laivybos saugumui Juodojoje jūroje.
Jis paragino tarptautinius partnerius sustiprinti spaudimą Rusijai, įvesti papildomas sankcijas ir imtis ryžtingų priemonių, kad ji būtų patraukta atsakomybėn ir būtų apsaugota laivybos laisvė.
„Juodoji jūra yra gyvybiškai svarbi pasaulinio maisto saugumo arterija. Rusija ją puola, siekdama paversti badą ginklu ir laikyti pasaulį įkaitu. Į tai būtina reaguoti ryžtingais veiksmais“, – išdėstė Ukrainos užsienio reikalų ministras.
Prancūzijos kariai užėmė Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivį: Macronas parodė kaip
09:14
Per Prancūzijos karinio jūrų laivyno operaciją prie Reunjono salos Indijos vandenyne buvo užimtas laivas, įtariamas nelegalia naftos kontrabanda, pirmadienį pranešė prezidentas Emmanuelis Macronas.
E.Macronas pažadėjo nemažinti spaudimo kovoje su „šešėliniu laivynu“ – slaptu laivų tinklu, kurį Rusija naudoja Vakarų sankcijoms apeiti nuo invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais.
„Daugiau nei už 450 jūrmylių į pietus nuo Reunjono mūsų nacionalinis karinis jūrų laivynas užėmė tanklaivį „DF Peak“, – socialiniame tinkle „X“ kartu su trumpu operacijos vaizdo įrašu paskelbė E.Macronas.
Kelių Europos šalių tarnybos yra perėmusios laivus, gabenusius rusišką naftą pažeidžiant Europos sankcijas, taip siekdamos smogti šiam gyvybiškai svarbiam pajamų šaltiniui.
Naujos priemonės leidžia Europos Sąjungos valstybėms narėms parduoti naftą ar bet kokį kitą iš tokių laivų konfiskuotą krovinį.
Maskva piktinasi tokiais veiksmais, o Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas tai pavadino „piratavimu ir banditizmu“.
Prancūzijos prezidento pareiškimas nuskambėjo Europoje tvyrant nerimui dėl karo Ukrainoje ateities. JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė apie susitarimą dėl rusiško dyzelino tiekimo Jungtinėms Valstijoms ir pasaulio rinkoms. Tai sukėlė didelį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasipiktinimą.
Europos Sąjunga pažadėjo toliau griežtinti savo priemones prieš Maskvą, o jos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas šeštadienį pareiškė, kad sankcijų rusiškam dyzelinui panaikinimas padeda kurstyti Kremliaus karą.
Paleido 6 balistines raketas į Kyjivą: Rusija smogė 25 aukštų daugiabučiui
08:59
Rusijos pajėgoms pirmadienio vakarą dronu atakavus daugiabutį Kyjive, žuvo du žmonės, dar keli buvo sužeisti.
Apie tai skelbia portalas „Ukrainska pravda“.
„Dronas pataikė į 25 aukštų gyvenamąjį namą Darnycios rajone, 11–15 aukštų lygyje. Kiemo automobilių stovėjimo aikštelėje taip pat dega automobiliai. Į įvykio vietą skuba gelbėjimo tarnybos“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
20 val. 27 min. buvo žinoma apie vieną žuvusįjį ir 11 sužeistųjų. Kyjivo miesto prokuratūra vėliau pranešė, kad per išpuolį žuvo du žmonės.
Be to, pirmadienio vakarą Kyjivui buvo smogta balistinėmis raketomis be perspėjimo apie oro pavojų, pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Jos nurodė negavusios jokios informacijos apie balistinių raketų paleidimą iš Rusijos teritorijos, todėl oro pavojus nebuvo paskelbtas laiku.
„22 val. 10 min. priešas smogė sostinei, kaip manoma, šešiomis balistinėmis raketomis (jų tipas nustatinėjamas), pataikydamas į kelis Kyjivo rajonus“, – sakoma pranešime. – Radiolokacinės sistemos balistinius taikinius aptiko tik prasidėjus atakai prieš Kyjivą.“
„Jokios informacijos apie paleidimus iš priešo teritorijos negauta. Priežastys nustatinėjamos“, – pridūrė oro pajėgos.
Rusijos šnipo išpažintis: gailisi tik vieno – jį sučiupo
08:43
Jis nepretenduoja į protingiausio Rusijos šnipo titulą. Visgi Oleksandras labai norėjo šio darbo. Gimęs Ukrainoje, jis tikėjo Rusija, o pragyventi iš kelių pamainų „McDonald’s“ restorane buvo sunku. Todėl, vos sulaukęs dviejų Rusijos operatyvininkų pasiūlymo pašnipinėti, vyras iš karto sutiko.
Jis pasakojo, kad tuo metu buvo Prancūzijoje. Tąkart rusai norėjo kompromituojančios informacijos apie vieną Vakarų vyriausybės pareigūną.
Dalis to, ką darė Oleksandras, buvo tikrasis šnipinėjimas vietoje. Pavyzdžiui, pareigūno gyvenamosios vietos nustatymas. Visgi didžiąją dalį užduočių sudarė paprastos paieškos „Google“ žiniatinklyje. Tad Oleksandrui beveik nereikėjo maskuotės.
„Turėjau juodus akinius nuo saulės, bet juos užsidėdavau retai. Tik tada, kai šviesdavo saulė“, – ironiškai pareiškė jis.
„Nesakau, kad esu geras šnipas, – pridūrė Oleksandras. – Mane sučiupo.“
Plačiau skaitykite ČIA.
Trumpas: „JAV privers Rusiją ir Ukrainą susitarti“
07:37
JAV prezidentas Donaldas Trumpas spalio 12 d. dar kartą pareiškė, kad Ukraina ir Rusija susitarė nutraukti smūgius energetikos infrastruktūrai, nors nė viena šalis oficialiai nepatvirtino tokio susitarimo, skelbia „Kyiv Independent“.
„Jos susitarė. Žinote kodėl? Nes aš pasakiau, kad jos susitarė. Štai kodėl“, – Baltųjų rūmų pievelėje žurnalistams sakė D.Trumpas, paklaustas, kodėl nei Maskva, nei Kyjivas nepatvirtino įsipareigojimo nebeatakuoti energetikos objektų.
Prezidentas, paklaustas apie po jo pareiškimo tęsiamas Rusijos atakas, tvirtino, kad paliaubas pažeidė abi pusės, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų.
D.Trumpas taip pat prakalbo apie susitarimą apskritai užbaigti karą. Pasak jo, Kremliaus vadovas nori jį užbaigti labiau nei Ukrainos prezidentas. Po to jis pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos privers abi puses sudaryti susitarimą.
„Manau, kad Putinas nori sudaryti susitarimą, o mums reikia pasiekti, kad ir Zelenskis to norėtų...Manau, kad Putinas iš tikrųjų nori sudaryti susitarimą labiau nei Zelenskis...Manau, jie nori sudaryti susitarimą, bet nežino, kaip tai padaryti. Bet mes priversime juos susitarti“, – išdėstė Baltųjų rūmų vadovas.
Vėliau D.Trumpo buvo paklausta apie jo susitarimą su Rusija dėl dyzelino, į ką jis atsakė, kad tas susitarimas buvo ne jam, o „visam likusiam pasauliui“.
Amerikos lyderis apie energetines paliaubas vienašališkai paskelbė spalio 11 d. Tačiau aukšto rango Ukrainos pareigūnas nurodė, kad Kyjivas iš anksto apie tokį susitarimą nebuvo informuotas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po D.Trumpo pareiškimo interviu naujienų portalui „Axios“ teigė, kad Ukraina pasirengusi laikytis paliaubų, jei D.Trumpas jas suderino su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu.
„Prašau pasakyti, kada paliaubos prasideda. Mes pasirengę ir su jomis sutiksime“, – sakė V.Zelenskis.
Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad Rusija kol kas neturi ką pasakyti apie paliaubas.
Praėjus vos kelioms valandoms po JAV prezidento pareiškimo, Rusija atakavo Charkivo šiluminę elektrinę CHP-5. Per spalio 11–12 d. surengtas naktines atakas prieš visą Ukrainą žuvo mažiausiai 10 žmonių, dar 69 buvo sužeisti. Rusija toliau atakavo gyvenamuosius pastatus ir energetikos infrastruktūrą.
V.Zelenskis spalio 12 d. pabrėžė, kad Ukraina nutrauks smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms tik tuo atveju, jei Maskva liausis atakuoti Ukrainos elektros tinklus. Pasak jo, paliaubos, apimančios tik naftos perdirbimo gamyklas, Ukrainai nėra prasmingos, nes šalis turi vos vieną smarkiai apgadintą naftos perdirbimo gamyklą.
D.Trumpo pareiškimas apie energetikos paliaubas nuskambėjo praėjus kelioms dienoms po to, kai spalio 9 d. jis panaikino Rusijos naftai taikytas sankcijas. Šis sprendimas galėtų padėti Maskvai padidinti pajamas, skirtas karui finansuoti. Manoma, kad sprendimu Trumpas taip pat siekia sumažinti aukštas naftos kainas, išaugusias dėl jo pradėto karo su Iranu, prieš lapkritį vyksiančius JAV kadencijos vidurio rinkimus.
Pirmadienį „Kyiv Independent“ taip pat pranešė, kad D.Trumpo administracija pagrasino nutraukti dalijimąsi žvalgybos informacija ir ginklų tiekimą Ukrainai, jei ši ir toliau atakuos Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
„Pažiūrėsime, kas nutiks. Mes tai užbaigsime“, – apie karo pabaigą žurnalistams pareiškė D.Trumpas.
Kodėl Trumpas sudarė dyzelino susitarimą su Putinu: „Reuters“ paaiškino tikruosius Trumpo planus
06:46
JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai penktadienį Ukrainos pareigūnams pareiškė, kad susitarimas dėl rusiško dyzelino eksporto leidimo yra dalis pastangų sugrąžinti Rusiją prie derybų stalo, kai ankstesni bandymai pradėti nuolatines derybas dėl karo užbaigimo žlugo. Tai naujienų agentūrai „Reuters“ nurodė trys su susitikimu susipažinę šaltiniai.
D.Trumpo pasiuntinys Artimuosiuose Rytuose Steve'as Witkoffas ir jo žentas Jaredas Kushneris per susitikimą Majamyje ukrainiečiams aiškino, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas nėra pasirengęs derėtis dėl jau ketverius su puse metų trunkančio karo Ukrainoje pabaigos.
Pasak dviejų šaltinių, kurie kalbėjo su sąlyga, kad jų tapatybė nebus atskleista, praėjusią savaitę paskelbtas susitarimas galėtų padėti atnaujinti trišales derybas.
Trečiasis šaltinis pažymėjo, kad JAV atstovai ukrainiečiams paaiškino, jog susitarimas dėl dyzelino galėtų padėti sušvelninti Maskvos poziciją, nes juo „siunčiamas signalas, kad Trumpas yra pasirengęs su Rusija imtis bendrų veiksmų“.
Rusijos smūgis Charkivui: sugriuvo visas daugiabučio laiptinės blokas, yra sužeistųjų
06:34
Rusijos okupacinės pajėgos smogė Ukrainos Charkivo miestui. Ataka surengta Cholodnohirskio rajone, kur nugriaudėjo keli sprogimai.
Charkivo meras Ihoris Terechovas pranešė, kad viena raketų atakų pataikė į gyvenamąjį namą. Sugriuvo visas daugiabučio laiptinės blokas, kilo gaisras.
Pasak mero, Rusijos pajėgos atakai naudojo raketas „Banderol“.
Per smūgį taip pat apgadintas privatus namas. Pranešama apie nukentėjusiuosius.
Vėliau Rusijos pajėgos dar kartą smogė Cholodnohirskio rajonui. Išsamesnė informacija apie šį smūgį kol kas nepateikta.
Papildyta 1.37 val. Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad per masinę ataką nukentėjo 11 žmonių, dar tris pavyko išgelbėti. Per padarinių likvidavimo darbus nukentėjo ir gelbėtojas – jis buvo paguldytas į ligoninę.
Anksčiau pranešta, kad sužeistųjų skaičius iš pradžių siekė penkis, vėliau išaugo iki šešių. Tarp jų – sunkios būklės 19-metis jaunuolis, patyręs sunkius nudegimus.
