Į pirmą sesiją po vasaros Strasbūre susirinkę europarlamentarai antradienį žada svarstyti skubias priemones, kurios leistų per dvejus metus valstybėms paskirstyti iki 40 tūkst. prieglobsčio prašytojų, kol kas prisiglaudusių Italijoje ir Graikijoje. Vėliau balsavimu žadama patvirtinti bendrą nuomonę – ES Tarybai priimant laikinas asmenų perskirstymo taisykles konsultacija su EP būtina.
Pabėgėlių krizė dominuos ir trečiadienį, kai Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris pristatys savo metinį pranešimą.
Laukiama, kad jis pateiks ir naujų pasiūlymų, pavyzdžiui, pagal kvotų sistemą perskirstyti dar 120 tūkst. žmonių iš Graikijos, Italijos ir Vengrijos.
Europos Komisijos vadovas taip pat gali paskelbti naujas taisykles, kaip greitai repatrijuoti prieglobsčio ES prašančius žmones iš Vakarų Balkanų. Greičiausiai bus kalbama ir apie prieglobsčio prašytojų bei ekonominių migrantų atskyrimą.
Siekiama, kad Graikija, Italija ir Vengrija dalį jų teritorijose esančių pabėgėlių perduotų kitoms ES narėms. Pagal naująjį planą, anot dienraščio „Financial Times“ cituotų šaltinių Europos Komisijoje, mūsų šaliai tektų ne 325, o 2 146 pabėgėliai. Daugiausiai (18 proc. arba 34 077 žmones) turėtų priimti Vokietija, Lenkijai tektų 5,64 proc. (10 434 žmonės), Lietuvai – 1,16 proc. (2 146 žmonės), Latvijai – 1,21 proc. (2 239 žmonės), Estijai – 1,76 proc. (3 256 žmonės).
Liepą buvo siūloma per dvejus metus perkelti 40 tūkst. prieglobsčio ieškančių sirų, irakiečių ir eritrėjiečių iš Graikijos bei Italijos. ES lyderiai nepritarė Europos Komisijos numatytoms privalomoms kvotoms ir pasiūlė, kad pabėgėliai būtų perskirstomi pagal savanoriškumo principą. Bendrijos narės sutiko į savo teritorijas perkelti 32 tūkst. žmonių. Lietuva įsipareigojo priimti 255 asmenis iš Italijos ir Graikijos, o iš Turkijos pagal atskirą schemą – dar 70. Daugiausia tai būtų pabėgėliai iš Sirijos.
Daugiausiai (18 proc. arba 34 077 žmones) turėtų priimti Vokietija, Lenkijai tektų 5,64 proc. (10 434 žmonės), Lietuvai – 1,16 proc. (2 146 žmonės), Latvijai – 1,21 proc. (2 239 žmonės), Estijai – 1,76 proc. (3 256 žmonės).
Tačiau ir premjeras Algirdas Butkevičius šiomis dienomis pripažino, kad Lietuvai greičiausiai teks priimti daugiau. Vyriausybės vadovo žodžiais, Lietuva yra už solidarumą, tačiau turi būti įvertintos mūsų galimybės: „Mes elgsimės solidariai, bet pirmiausia turi būti atsižvelgta į kiekvienos ES šalies išsivystymo lygį, turi būti atsižvelgta, kad Lietuva priima žmones iš Ukrainos. Mes čia juos ir gydome, ir reabilitacijos procesuose dalyvauja, tai vis dėlto turėtų būti taikoma Lietuvai tam tikra išimtis skaičiuojant tą skaičių.“
Europos Komisija jau anksčiau pasiūlė, sprendžiant dėl pabėgėlių perskirstymo, atsižvelgti į priimančios šalies dydį, BVP, nedarbo lygį ir per pastaruosius penkerius metus gautų bei patenkintų prieglobsčio prašytojų prašymų. Be to, perkeliamiesiems reikės tarptautinės apsaugos. Už kiekvieną priimtą asmenį pažadėta skirti po 6 tūkst. eurų.
Europarlamentaras, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis savo ruožtu kreipėsi į premjerą, kad Vyriausybė pateiktų pabėgėlių integracijos planą. Pasak jo, kol kas nei Lietuvos švietimo sistema, nei darbo rinka nėra parengta pabėgėliams priimti.
„Visuomenėje įsibėgėjant ir aštrėjant diskusijai, ką Lietuvai reiškia Europos Komisijos pasiūlytas sprendimas dėl pabėgėlių priėmimo ir atvykstančiųjų skaičiaus, deja, tenka pripažinti, kad kol kas šiuose svarstymuose beveik negirdėti racionalių atsakymų ir pasiūlymų iš Vyriausybės pusės. Kur jie gyvens, kas mokys jų vaikus ir juos pačius lietuvių kalbos, kur jie dirbs ir kas mokės jiems pašalpas, jeigu jie neras darbo? Neatsakę bent jau į šiuos klausimus rizikuojame susidurti su rimtomis problemomis Lietuvoje”, – teigė G.Landsbergis.
Politiko žodžiais, turi būti aišku, kas, kaip, kada ir už kokias lėšas mokys atvykėlius lietuvių kalbos, supažindins su mūsų kultūra ir tradicijomis, kaip bus apmokomi pedagogai, socialiniai darbuotojai, kurie turės integruoti į klases kitos kalbos, kitos religijos, žiaurumų mačiusius vaikus. Atvykstantiems žmonėms, anot G.Landsbergio, privalu padėti ir dėl Europos direktyvų, ir dėl krikščioniškos atjautos.
„Svarbu, kad nebūtų siuntinėjami lyg kroviniai“
Nuo balandžio, kai per savaitę Viduržemio jūroje žuvo šimtai žmonių, pabėgėliai ir migrantai yra bene didžiausias ES galvos skausmas. Į neeilinį susitikimą tuomet susirinkę Bendrijos lyderiai taip ir nesugebėjo susitarti dėl krizės sprendimo mechanizmo. Europarlamentarai savo ruožtu paragino ES nustatyti privalomas prieglobsčio prašytojų paskirstymo kvotas, o valstybes aktyviau dalyvauti dabartinėse pabėgėlių perskirstymo programose.
Ypač svarbu, kad pabėgėliai nebūtų siuntinėjami po ES lyg kroviniai, o kad būtų atsižvelgiama į jų pageidavimus, – pabrėžė šio komiteto narė vokietė Ska Keller.
Vasarą krizė paaštrėjo, ypač Viduržemio jūros regione, Kalė uoste ir Vakarų Balkanuose, kur pabėgėliai atsiduria kirtę Turkijos sienas su Graikija ar Bulgarija, o toliau keliauja į Vengriją.
Komisija pasiūlė atvykėlius paskirstyti pagal privalomas kvotas, tačiau ES Taryba jas atmetė – pritarė tik savanoriškumo principui ir sutiko šiemet perkelti 32 tūkst. žmonių vietoj siūlytų 40 tūkst.
Kiek anksčiau EP Piliečių teisių komitetas (LIBE) buvo pritaręs privalomam pabėgėlių perskirstymui ir netgi ne 40 tūkst., o 50 tūkst. žmonių. Komitetas pageidavo nuolatinio ir skubaus atvykėlių perskirstymo mechanizmo, paremto didesniu ES valstybių solidarumu ir atsakomybės pasidalinimu.
„Ypač svarbu, kad pabėgėliai nebūtų siuntinėjami po ES lyg kroviniai, o kad būtų atsižvelgiama į jų pageidavimus, – pabrėžė šio komiteto narė vokietė Ska Keller. – Tai yra vienintelis kelias juos integruoti ir užkirsti kelią tolesniam kraustymuisi. Pabėgėlių interesų gerbimas yra esminis dalykas, tikintis perskirstymo sėkmės.“
LIBE siūlymu, nors pabėgėliai negalėtų pasirinkti juos priimančios šalies, reikėtų atsižvelgti į jų pageidavimus ir poreikius. Žmonės esą nurodytų prioritetines valstybes pagal šeimos, socialinius ir kultūrinius ryšius, kalbą, ankstesnius apsilankymus, studijas ir darbo patirtį. ES narės savo ruožtu taip pat galėtų nurodyti savo prioritetus.
Išlaidos pabėgėliams – 10 mlrd. eurų
Nors iš pradžių atrodė, kad ES pagaliau ėmė spręsti humanitarinę ir idžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių krizę, kurį laiką daugiau kalbama apie takoskyrą tarp Bendrijos šalių ir solidarumo stoką.
Ypač skeptiškos nuomonės dėl pabėgėlių perskirstymo yra ne taip seniai narėmis tapusios Baltijos ir Centrinės bei Rytų Europos šalys. Jos priešinasi planams nustatyti privalomas kvotas ir nuolatinį priėmimo mechanizmą, nes esą tai tik paskatins daugiau migrantų rizikuoti gyvybėmis, kad pasiektų Europą.
ES išorės politikos vadovė Federica Mogherini įspėjo, kad pabėgėlių antplūdis išliks ilgalaike problema, todėl Bendrijos narės turi prisitaikyti prie naujos tikrovės. „Visa tai išliks (ilgam), juo greičiau tai priimsime, juo greičiau galėsime veiksmingai ir vieningai reaguoti kaip europiečiai“, – pažymėjo pareigūnė po savaitgalį vykusio neformalaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo.
Jį nustelbė dramatiški įvykiai, kai tūkstančiai migrantų kelias dienas buvo apsiautę Budapešto pagrindinę traukinių stotį ir galiausiai iškeliavo autobusais į Austriją, iš kur daugelis patraukė į Vokietiją. Tiesa, pastarosios užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris pabrėžė, kad susitarimas praleisti pabėgėlius per savo teritorijas neturėtų tapti precedentu.
Pagrindinės pabėgėlių kelionių kryptys yra Vokietija, Švedija, Italija ir Prancūzija, pernai sulaukusios 62 proc. visų prieglobsčio prašymų ES. Pirmosios dvi labiausiai stengiasi, kad įkurdintų atvykėlius, o Vokietija rodo vis daugiau solidarumo ir spaudžia priimti susitarimą.
Vien šiemet pabėgėlių, kurių sulauks bemaž dvigubai daugiau, nei tikėjosi, globa (išlaidos būstui, maistui, dienpinigiams, sveikatos apsaugai ir administravimui) Vokietijai kainuos apie 10 mlrd. eurų. Berlynas ir Paryžius sutarė, kad ES turėtų įvesti privalomas kvotas, kiek kiekviena ES narė turėtų priimti migrantų, ir pažadėjo priimti bent pusę pabėgėlių.
Taip pat skaitykite: Vien tik 2015 metais pabėgėlių išlaikymas Vokietijai kainuos apie 10 mlrd. eurų
ES narių ir kandidačių gyventojai taip pat pripažįsta, kad imigracija tapo pagrindiniu iššūkiu. Kaip parodė gegužę atlikta Eurobarometro apklausa, net 38 proc. respondentų imigracija pasirodė didžiausia problema – didesnė nei ekonominė situacija, nedarbas, finansų padėtis ir terorizmas. Trys ketvirtadaliai iš 32 tūkst. apklaustųjų pritarė bendrai politikai migracijos klausimu. Kas antras palankiai įvertino kitų ES narių piliečių imigraciją, bet net 56 proc. nepritarė imigracijai iš trečiųjų šalių.
Aukų – per 2,5 tūkst.
Jungtinių Tautų (JT) aukštasis komisaras pabėgėlių reikalams Antonio Guterresas praėjusią savaitę paragino visas ES nares priimti iki 200 tūkst. žmonių, pripažintų turinčiais teisę į apsaugą, pagal masinio perskirstymo programą. Pabėgėlių reikalų agentūra kviečia visas suinteresuotas šalis į stiprėjančią krizę atsakyti tinkamai, elgtis humaniškai ir pagal tarptautinius įsipareigojimus. ES ir visos Europos šalys esą turi veikti vieningai, atsakingai bei solidariai.
Naujausia statistika rodo, kad šiemet Viduržemio jūra Europą jau mėgino pasiekti daugiau nei 300 tūkst. asmenų. Bemaž 200 tūkst. iš jų išsilaipino Graikijoje, dar 110 tūkst. – Italijoje. Pernai per visus metus jų buvo 219 tūkst. Per pirmąjį šių metų pusmetį prieglobsčio Europoje vien afganistaniečių pasiprašė beveik 78 tūkst. – triskart daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Daugiau prašymų sulaukta tik iš sirų.
Didžiuma pabėgėlių ir migrantų atkeliauja iš šalių, kurias krečia kariniai konfliktai ir smurtas: Sirijos, Afganistano, Irako.
Didžiuma pabėgėlių ir migrantų atkeliauja iš šalių, kurias krečia kariniai konfliktai ir smurtas: Sirijos, Afganistano, Irako. Kaip pažymi JT, daugelis yra išsekę fiziškai ir traumuoti psichologiškai, todėl jiems būtina tarptautinė apsauga.
Kol ES šalys stengiasi užkirsti kelią, kad pabėgėliai ir migrantai nesikurtų jų teritorijose, vis daugiau žmonių paaukoja gyvybes, desperatiškai bėgdami nuo pavojaus ir ieškodami saugumo. Nepaisant didžiulių gelbėjimo ir paieškos pareigūnų pastangų, Viduržemio jūra lieka „mirtingiausiu keliu pabėgėliams ir migrantams“. Šiemet nuskendo ar dingo jūroje jau daugiau nei 2,5 tūkst. žmonių, pernai per visus metus – tūkstančiu daugiau.
Bendrijos sienų apsaugos tarnybos FRONTEX duomenimis, liepą per vieną mėnesį ES sienas kirtusių migrantų skaičius pirmą kartą perkopė 100 tūkst. – tai buvo triskart daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
